Daug sveikai gyventi ar sulieknėti norinčių žmonių atsisako cukraus. Tačiau yra tokių angliavandenių, kurie sveikatą žaloja net labiau nei cukrus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kurie produktai – ne ką geresni už cukrų. Vienas jų – datulės.

Angliavandeniai, blogesni už cukrų, nustatomi pagal glikemijos indeksą. Šis indeksas matuoja angliavandenių įtaką cukraus kiekiui kraujyje – tai yra kuo didesnis skaičius, tuo labiau produktas didina cukraus kiekį kraujyje.

Glikemijos indeksas yra skirtomas į 3 kategorijas:

– žemas – 0–55 (galite drąsiai valgyti),

– vidutinis – 56–69 (galima gardžiuotis retkarčiais),

– aukštas – 70 ir daugiau (derėtų vengti).

Pasak A. Unikausko, vidutinį ir aukštą glikemijos indeksą turinčių maisto produktų reikėtų atsisakyti: „Jų atsisakydami – nebūtinai visiškai – mažiname uždegimų organizme riziką ir rūpinamės savo svoriu.“

Cukraus glikemijos indeksas yra 65, tad jo, kaip žinome, reikia atsisakyti ar bent vartoti kuo mažiau ir kuo rečiau. Tačiau jei atsisakysime cukraus, bet savo racione paliksime kitus aukštą glikemijos indeksą turinčius produktus, norimo rezultato nepasieksime, aiškina profesorius.

Dažniausiai vartojami aukštą glikemijos indeksą turintys produktai

1. Datulės

Džiovinti vaisiai yra populiarūs ir žmonės mano, kad tai puiki alternatyva cukrui. Tačiau, pasak gydytojo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad datulių glikemijos indeksas yra aukštesnis nei cukraus – apie 103.

„Jų rinktis nereikėtų, jei norite gyventi sveikai ir numesti svorio. Aukšto glikemijos indekso vaisius keiskite į braškes, mėlynes“, – sako jis.

2. Bulvių ir kukurūzų traškučiai

Apie bulvių traškučių organizmui daromą žalą žino daugelis, tačiau daug žmonių kukurūzų traškučius renkasi kaip sveikesnę alternatyvą, pavyzdžiui, vietoje duonos. A. Unikausko teigimu, šie produktai labai didina cukraus kiekį kraujyje. Jų glikemijos indeksas – apie 105.

3. Ryžiai ir jų produktai

„Daugiau mažiau viskas, kas yra susiję su ryžiais, stipriai didina cukraus kiekį kraujyje. Sveikesne alternatyva duonai laikomi ryžių trapučiai, kuriuos valgo žmonės, siekdami gyventi sveikiau ir numesti svorio, slepia didžiulį glikemijos indeksą. Ryžių trapučių glikemijos indeksas – apie 87“, – perspėja daktaras.

4. Sausi pusryčiai

Jų glikemijos indeksas – apie 81–105. Kūno linijas padailinti norinčios mamytės ar „alaus pilvo“ besistengiantys atsikratyti tėveliai šių pusryčių paprastai nevalgo, tačiau duoda jų savo vaikams – A. Unikauskas nemano, kad tai geras dalykas jūsų mažiesiems.

5. Duona

Baltos duonos glikemijos indeksas – 75–85, viso grūdo duonos – 71.

6. Avižų dribsniai

Avižos sveikatai palankios, bet jų dribsniai, greitai paruošiamos košės, turi per aukštą glikemijos indeksą: „Šis produktas itin nepalankus norintiems sveikai maitintis ar numesti svorio. Neskaldytų avižų košės glikemijos indeksas – 55, greitai paruošiamų avižų – 79.“

Tačiau ne tik šių šešių produktų glikemijos indeksas aukštas. Lentelėje nurodyti kai kurių dažnai vartojamų produktų glikemijos indeksai.

Produktų glikemijos indeksas / Stop kadras

„Patariu atokiai laikytis nuo maisto produktų, kurie žymiai padidina jūsų cukraus kiekį kraujyje. Iš raciono pašalinę aukštą glikemijos indeksą turinčius produktus geriau jausitės, sumažinsite uždegimo riziką ir numesite svorio“, – tikina profesorius.

Parengė Indrė Česnauskaitė, lrt.lt

Šis mokslininkų tyrimų objektas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai neypatingas. Šaltas, duobėtas metalo kubas, kuris lengvai tilptų delne. Kiek įdomiau pasidaro žinant, kad tas metalas yra uranas, rašo „Science Alert“.

Bet kur kas įdomiau yra tai, kad šis kubas saugo paslaptį apie tamsų pasaulį, kuriame, reikia pasidžiaugti, negyvename. O Merilendo universiteto (JAV) fizikai Timothy Koethas ir Miriam Hierbert išsiaiškino, kad toks planetos likimas buvo arti realybės.

Šie du fizikai urano kubą, įvyniotą į popierinį rankšluostį ir lydimą intriguojančio raštelio, gavo daugiau nei prieš penkerius metus.

„Paimta iš reaktoriaus, kurį norėjo pastatyti Hitleris. Ninningerio dovana“. Tai yra visas šio raštelio tekstas.

„Dovana“ – 2 kilogramai urano, suspausto į kubą, kurio kraštinės yra 5 centimetrų ilgio. Vargu, ar kam galėtų šauti mintis, kad šiame kube slypi nacių paslaptys.

Bet būtent šias paslaptis – nacių technologijų išsivystymo lygį – parodo kube buvusių, bet jau suskilusių radioaktyviųjų izotopų santykis.

„Pagal savo dydį jis yra stebėtinai sunkus. Visada labai smagu stebėti reakcijas žmonių, bandančių pirmą kartą pakelti šį kubą“, – sakė M.Hierbert.

Ir tokių kubų pasaulyje turėtų būti daugiau. Gerokai daugiau. 1945 metų pradžioje avantiūristiškos sąjunginikų misijos metu iš nacistinės Vokietijos atominės fizikos programos pavyko konfiskuoti dar bent 663 lygiai tokius pačius kubus.

Neabejojama, kad kai kurie iš šių kubų buvo sunaikinti. Keleto jų likimas ir buvimo vieta yra aiškiai žinoma. Manoma, kad kai kurie iš jų buvo panaudoti Manheteno projekto metu, o dalis galėjo patekti į juodąją rinką. Taigi, T.Kiethas ir M.Hierbert iškėlė sau naują užduotį: surasti daugiau urano kubų. O tai, ką jie atrado, pateikė naujų duomenų apie tai, kaip netoli nacių Vokietija buvo iki atominės fizikos programos.

Vokiečių eksperimentai

1939 metais vokiečiai chemikai Otto Hahnas ir Fritzas Strassmannas atliko stulbinančios svarbos eksperimentą. Bombarduodami urano branduolį neutronais jie medžiagą transformavo į mažesnės atominės masės elementą – barį.

Šis atomo skilimas visiems laikams pakeitė pasaulį. Vakaruose šio eksperimento pagrindu buvo vykdomas „Manheteno projektas“, kurio rezultatu tapo galingas ginklas, privertęs Japoniją iškelti baltą vėliavą ir užbaigti Antrąjį pasaulinį karą. O šiomis dienomis apie 14 proc. visos planetos elektros energijos yra gaunama iš atominės energetikos.

Tai jau seniai nebe paslaptis. Tačiau tai – toli gražu ne viskas.

Vokietija nesiliovė siekti tikslo – transformuoti šį galingą energijos šaltinį į kažką, teikiantį praktinės naudos. Jei tik jie būtų žinoję tai, kas yra žinoma šiandien, Antrojo pasaulinio karo baigtis galėjo būti visiškai kitokia.

Nacių Vokietijos branduoliniuose eksperimentuose naudotas urano kubas  ©Merilendo univeristeto nuotr.

Bet kodėl tai yra taip sudėtinga? Tam, kad uranas išskirtu milžinišką energijos kiekį, turi skilti jo branduolys. Skylant vienam branduoliui iš jo išmetami neutronai, kurie bombarduoja gretimų atomų branduolius ir priverčia juos taip pat skilti. Ir taip prasideda grandininė reakcija.

Tačiau taip elgiasi ne visi urano izotopai. Kai kurie izotopai yra prie pat sprogimo ribos, o kiti gali be jokių blogų pasekmių sugėrinėti neutronus. Dar daugiau, tam, kad neutronai suskaldytų urano branduolį, jie turi būti pakankamai lėti.

Amerikiečių tyrimai – tikslaus izotopų mišinio nustatymas, reikalingos kritinės urano masės išsiaiškinimas ir kiti susiję darbai – užtruko daugelį metų, kol buvo išmokta santykinai nepavojingą radioaktyvią medžiagą paversti neįtikėtinos galios masinio naikinimo ginklu.

1945 metų balandį – praėjus vos trims mėnesiams po to, kai atliktas pirmas bandomasis atominės bombos sprogdinimas Niu Meksiko valstijoje, JAV, sąjungininkų misija nacių Vokietijoje leido išsiaiškinti, kaip smarkiai šioje srityje buvo atsilikęs priešas.

Misijos, kurios kodinis pavadinimas buvo „Alsos“, metu sąjungininkų kariai, prasiskverbę už priešo linijos, Haigerlocho miestelyje aptiko eksperimentinę laboratoriją, kuriai vadovavo garsusis fizikas Werneris Heisenbergas. Vokiečių mokslininkai labai skubėdami išardė laboratoriją, tačiau į istoriją patekusius urano kubus buvo priversti užkasti.

Apie tai, kaip vienas iš šių kubų pateko į T.Koetho laboratoriją, galima būtų papasakoti atskirą istoriją. Tai, kas vienam žmogui gali pasirodyti kaip „karo trofėjus“, kitam gali atrodyti kaip vertingas uranas, skirtas karinėms reikmėms – tai reiškia, kad Vokietijos urano kubai galėjo būti sunaudoti arba sunaikinti.

O kas gi buvo T.Koetho gautame kube? Iškilusio urano mėginio analizė parodė, kad kube buvusio metalo izotopinė sudėtis ne taip jau smarkiai skiriasi nuo tos sudėties, kurią galima rasti urano rūdoje. Nebuvo jokių „išdavikiškų“ branduolio skilimo pėdsakų, jokių ženklų, kad ši medžiaga turi ar kada nors turėjo gebėjimą sukelti grandininę reakciją.

Net jeigu Vokietijos mokslininkai būtų sugebėję prisodrinti šią medžiagą, atominiam ginklui tinkamos medžiagos visose sąjungininkų atrastose urano atsargose buvo labai nedaug – to nė iš tolo neužtektų sprogti galinčios atominės bombos gamybai.

Bet net ir tai nėra labai didelė naujiena: izotopinės analizės duomenys savo sensacingumu nusileido faktui, kad mokslininkai apskritai gavo šį urano kubą. Bet beieškodami kitų kubų fizikai padarė iš tiesų stulbinantį atradimą.

Kitas eksperimentas

JAV Nacionaliniame archyve fizikų surasti duomenys rodo, kad Vokietijos šiaurės rytuose buvo vykdomas dar vienas branduolinio reaktoriaus eksperimentas, kur taip pat surasti šimtai urano kubų.

„Jeigu vokiečiai visus savo išteklius būtų sukaupę vienoje vietoje, o ne paskirstę juos tarpusavyje konkuruojantiems eksperimentams, jie būtų galėję sukurti veikiantį atominį reaktorių. Tai pabrėžia turbūt didžiausią skirtumą tarp amerikiečių ir vokiečių atominių programų. Vokiečių programa buvo padalinta į konkuruojančias šakas. Amerikiečių Manheteno projektas, kuriam vadovavo generolas Leslie Grovesas, buvo centralizuotas ir pagrįstas bendradarbiavimu“, – sakė M.Hierbert.

Būtina pažymėti, kad net jeigu vokiečiai visą savo turimą uraną būtų panaudoję vienam bendram eksperimentui, veiksmų, kuriuos reikėtų atlikti norint apie tūkstantį urano kubelių paversti efektyviu branduoliniu kuru, kiekis vis dar būtų didelis.

Vokietija karo metu nebuvo arti atominio ginklo. Ji net neturėjo galimybių sustiprinti savo reputaciją fizikos pasaulyje pagaminant veikiančią atominę elektrinę. Ji apskritai nieko neturėjo.

Šis fizikų atradimas parodo, kaip arti ir tuo pačiu kaip toli nacių Vokietija buvo nuo panaudoti tinkamų branduolinių technologijų realizavimo.

Neabejojama, kad alternatyviųjų istorijų mėgėjai imsis svarstyti, ko būtų reikėję, kad Vokietijos fizikai būtų laimėję Antrąjį pasaulinį karą. O kiti žmonės tiesiog galės su palengvėjimu atsikvėpti, kad režimas, norėjęs suvienyti visą pasaulį po geležiniu nacių kumščiu, žlugo dėl vienybės fizikos programoje stokos.

Visą istorinį-fizikinį nacių Vokietijos branduolinės fizikos tyrimą anglų kalba mokslininkai aprašė šiame straipsnyje.

Pasirinkdami tam tikros spalvos drabužį, mes atsiduodame tos spalvos bangų poveikiui. Kas atsitinka tada su mumis? Kokiai spalvai reikėtų teikti pirmenybę , kad gyvenimas klostytųsi kuo palankiau?

Raudona

Viena galingiausių ir energingiausių spalvų laikoma raudona. Raudonai apsirengęs žmogus iškart pajunta pasitikėjimą savo jėgomis. Jam kyla noras veikti, prisiimti atsakomybę, užbaigti pradėtus darbus.

Deja, su raudona spalva patartina būti atsargiems cholerikams ir hipertonikams. Padidėjęs energingumas ir papildomos emocijos gali neigiamai paveikti jų savijautą ir nuotaiką.

Juoda

Juodos spalvos drabužius paprastai renkasi žmonės, trokštantys permainų. Toks pasirinkimas byloja apie tai, kad žmogus nėra patenkintas savo dabartiniu gyvenimu ir pasirengęs jį pakoreguoti. Be to, juoda spalva padeda susikoncentruoti ir atitrūkti nuo galimų sveikatos , darbo ir asmeninių problemų. Juoda spalva padeda suteikti įvaizdžiui seksualumo ir paslaptingumo.

Balta

Kai žmogus pasirenka baltą spalvą, jis bando pasinerti į iliuzijų, gėrio ir nerūpestingumo pasaulį. Balta drabužių spalva simbolizuoja moteriškumą, laisvę, lengvumą ir polėkį. Baltai apsirengęs žmogus pasidaro svajingas ir geraširdis. Manoma, kad vyrai, mėgstantys šią spalvą, pasižymi švelnesniu ir labiau sukalbamu būdu.

Geltona

Geltoną spalvą paprastai mėgsta optimistai arba tie, kuriuos apima pakili nuotaika. Jeigu žmogui gyvenime trūksta saulės, šilumos ir džiaugsmingų momentų, psichologai rekomenduoja papildyti savo garderobą šios spalvos daiktais. Įdomu tai, kad geltona spalva gerina intelektualinius sugebėjimus. Todėl laikyti egzaminus ar dalyvauti darbo pokalbiuose geriausia apsirengus geltonai.

Pilka

Norite išlikti nepastebimi minioje? Tada drąsiai vilkitės pilkos spalvos kostiumą. Būdama neutrali, pilka spalva suteikia pusiausvyros ir normalizuoja savijautą. Žmogus atrodo ramus, blaiviai mąstantis, tačiau atsiribojęs ir be iniciatyvos. Tokioje situacijoje, kai reikia padaryti pašnekovui neišdildomą įspūdį, pilka spalva bus blogas pasirinkimas.

Mėlyna

Paprastai mėlyną spalvą renkasi konservatyvių pažiūrų, idealistai ir patikimi žmonės. Jeigu ruošiatės eiti į svarbų susitikimą, renginį, kur bus sprendžiamas jūsų likimas, pasirinkite mėlynos spalvos drabužį. Įdomu tai, kad apsivilkus mėlynai, galima truputį sumažinti kraujo spaudimą, galvos skausmą ir atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos.

Rožinė

Rožinė spalva suteikia žmonėms lengvą koketiškumo ir vaikiško nerūpestingumo dvelksmą. Rožinė laikoma mergaičių spalva, todėl jis suteikia merginos ar moters įvaizdžiui jausmingumo, švelnumo ir romantiškumo atspalvį. Kai norite pailsėti nuo kasdienės rutinos ir pasijusti mažu nerūpestingu vaiku, rožinės spalva jums padės.

Žalia

Žalia spalva simbolizuoja gyvenimą, sveikatą, žydėjimą ir vaisingumą. Šioje spalvoje žmogus jaučiasi jaukiai, natūraliai. Jeigu jums reikia pagerinti sveikatą, pataisyti santykius šeimoje, sureguliuoti finansinius klausimus, rinkitės žalią spalvą.

Ruda

Rudą spalvą mėgstantys žmonės paprastai būna pastovūs, tvirti ir nelankstūs. Jie laikosi konservatyvių pažiūrų įvairiais klausimais, būna padorūs ir nemėgsta rizikuoti. Jeigu norite, kad jūsų gyvenime atsirastų daugiau pastovumo, kantrybės realizuojant savo potencialą, tai vilkėkite rudos spalvos drabužius. Taip apsirengę tapsite labiau organizuoti ir nuoseklūs, įgausite daugiau kantrybės, kurios taip trūksta mūsų beprotiško tempo kasdienybėje.

Šaltinis: Текст: Flytothesky.ru publikuoja Alfa.lt

Jei jūsų ausyse skambėsys dažnas, šios priemonės padės greitai atsikratyti šios problemos!

Spengimas ausyse atsiranda daugiausia žmonėms kurie vyresni nei keturiasdešimt penkeri metai. Dėl šios priežasties pablogėja nuotaika, sukelia galvos skausmą ir diskomfortą. (paranormal.lt).

Skambesys ausyse – tai garsas, kurį žmogus girdi savo kūno viduje. Šis triukšmas paprastai yra garsesnis nei aplinkoje, ir kai žmogus nukreipia dėmesį į kitus veiksmus ar garsus, triukšmas susilpnėja.

Priežastys:

Dažniausiai spengimas ausyse yra susijęs su klausos sutrikimų problemomis, dažniausiai aukštais garsais. Tačiau, tai nereiškia, kad spengimas ausyse ir klausos praradimas vyksta kartu. Be to, ši problema gali būti susijusi su stresu, hipertenzija, psichologiniais sutrikimais ir panašiai.

Jei, po apsilankymo pas gydytojo, nėra įrodyta fizinių sutrikimų buvimo, tai norint pašalinti šią problemą verta naudoti natūralias priemones.

Tai geriausias gydymas, be vaistų, kuris neturi jokių šalutinių poveikių. Galite naudoti šiuos produktus namuose, štai patys geriausi:

Šiluma: lygintuvo pagalba sušildykite nedidelį rankšluostį ir uždėkite ant ausies, kurios jaučia garsą. Šiluma aktyvina kraujo tekėjimą į ausis ir pašalina skambėjimą.

Snaputis: paruoškite snapučio tinktūrą. Paimkite lapus, nuplaukite ir užpilkite degtine arba 40 laipsnių spiritu. Palikite 20 dienų šiltoje vietoje. Po to perkoškite. Gautą tinktūrą, po 1-2 lašus lašinkite į ausies vidų ir iš karto pajusite palengvėjimą. Galite kartoti kelis kartus per dieną.

Svogūnai: Supjaustykite svogūną ir išspauskite sultis. Tada, išmirkykite medvilnės, vatos gabalėlį ar diską šiomis sultimis ir įdėkite į ausį keletą minučių.

Imbieras: į arbatą įdėkite šiek tiek tarkuotų šviežių imbiero šaknų ir reguliariai vartokite 1-2 kartus per dieną.

Yra daug arbatų, kurios dėl savo savybių padeda numesti svorį, tačiau tai yra viena iš efektyviausių ir štai kodėl ...

Žinoma, mes turime rūpintis mityba ir būti fiziškai aktyvūs. (paranormal.lt).

Visų pirma, reikia pasakyti, kad ši arbata puikus antioksidantas, taip pat padeda geram virškinimui, kad būtų galima gerai virškinti maistą ir netekti svorio. Taip pat turi atpalaiduojančių savybių. O, tai labai svarbu norint prarasti svorį.

Padeda pašalinti organizmo toksinus ir pagerina medžiagų apykaitą. Sumažina gliukozės kiekį kraujyje, užkerta kelią hiperglikemijai.

Dar viena šios arbatos savybė, kuri padeda mums numesti svorį, yra tai, kad ji padeda kontroliuoti apetitą, suteikia sotumo jausmą.

Ji turi diuretinių savybių, todėl ji taip pat padeda pašalinti iš organizmo skysčio perteklių.

Į termosą patalpinkite 1 arbatinį šaukštelį kiaulpienių šaknų ar žiedų, 1 arbatinį šaukštelį ramunėlių ir žiupsnelį pankolių sėklų. Užpilkite 1 litrą verdančio vandens ir palikite 30-40 minučių.

Išgerkite vieną puodelį šios arbatos 10-15 minučių prieš valgį, nuraminsite alkį, kad ne persivalgyti, sureguliuos cukraus kiekį kraujyje.

Prieš miegą reikia išgeri vieną puodelį. Tai padės jums geriau miegoti. Turite nepamiršti, kai mes pavargę ir neišsimiegoję, insulino kiekis kraujyje gali padidėti. Todėl mes negalėsime prarasti svorio ar netgi priaugti.

 Galite gerti iki 4 puodelių arbatos per dieną.

Prieš 130 metų, 1889 m. balandžio 20 d., Austrijos Braunau prie Ino mieste gimė Adolfas Hitleris. Žvelgiant į jo biografiją akivaizdu, kad būsimojo nacių lyderio ir Trečiojo reicho kūrėjo, vieno didžiausių istorijoje piktadarių gyvenimas ne kartą galėjo pasukti visai kita linkme.

Aloisas Johanas Šiklgruberis – tokia buvo tikroji A. Hitlerio tėvo pavardė. Jo mama valstietė Marija Ana Šiklgruber vaiko susilaukė netekėjusi 42-ejų. Kai Aloisui buvo penkeri, ji ištekėjo už pameistrio Johano Georgo Hydlerio. Daugelis biografų mano, kad ne šis vyras, o jo brolis viešbučio savininkas Johanas Nepomukas Hiutleris buvo tikrasis Aloiso tėvas. Jis labiausiai ir rūpinosi berniuku. Galiausiai 39-erių Aloisas Šiklgruberis pasikeitė dokumentus ir tapo Hitleriu. Skirtingas pavardės formas (Hydleris, Hiutleris, Hitleris) lėmė klaidos, kurias kunigai padarė krikšto registracijos knygose. Kai kurių autorių teiginys, kad Aloiso tėvas buvo žydų tautybės bankininkas Leopoldas Frankenbergeris, kas reikštų, jog Adolfas Hitleris turėjo ketvirtį žydiško kraujo, daugelio dabartinių tyrinėtojų laikomas menkai įtikinamu.

Sesuo dirbo sekretore

Aloisas Hitleris iš pradžių vertėsi batsiuvio amatu, vėliau tapo muitininku. Tarnaudamas Austrijos-Vengrijos pasienyje su Vokietija, pareigūnas užsidirbo gerą pensiją. Buvo tris kartus vedęs, taip pat turėjo ne vieną meilužę. Kurį laiką tarnaite jo namuose dirbo Klara Pelcl – spėjamo biologinio tėvo Johano Nepomuko Hiutlerio dukters duktė. Su pirmąja žmona Aloisas vaikų nesusilaukė ir galiausiai išsiskyrė, o antroji žmona jam pagimdė sūnų Aloisą ir dukterį Angelą. 1884 m. tapęs našliu, netrukus Aloisas vedė trečią kartą. Žmona tapo 23 metais jaunesnė jo giminaitė ir tarnaitė Klara Pelcl.

Visą gyvenimą ji taip ir neišsivadavo iš dukterėčios ir tarnaitės vaidmens, savo vyrą pagarbiai vadino dėde Aloisu. Kad vestų giminaitę, vyras vargais negalais gavo Bažnyčios leidimą. Klara pagimdė šešis vaikus, keturi iš jų (Gustavas, Ida, Otas ir Edmundas) mirė maži. Išgyveno tik vėliau liūdnai išgarsėjęs sūnus Adolfas (1889–1945) ir duktė Paula (1896–1960). Paula Hitler dirbo sekretore Vienoje. Ji buvo vienintelė giminaitė, su kuria Adolfas Hitleris palaikė draugiškus santykius. 1945 m. Paula buvo suimta amerikiečių žvalgybos, kurį laiką tardyta, bet jokių jos nusikalstamos veiklos faktų nenustatyta. Ji niekada nebuvo brolio vadovaujamos Nacionalsocialistų partijos nare. Po karo, pasikeitusi pavardę, Paula Volf toliau gyveno Vienoje, dirbo meno dirbinių parduotuvėje. Mirė vieniša, sulaukusi 64-erių. Jos kapu niekas nesirūpino, todėl 2005 ir 2006 m. toje vietoje buvo palaidoti kiti žmonės.

Žydų kilmės vokiečių sociologas, psichologas, filosofas ir psichoanalitikas Ėrichas Fromas, nagrinėjęs Adolfo Hitlerio ankstyvąją biografiją, vaikystės ir paauglystės patirtis, lėmusias jo asmenybės raidą, rašė, kad Klara Hitler buvo atsakinga, išmintinga, darbšti ir religinga moteris. Ją mylėjo ne tik savi vaikai, bet ir įvaikiai iš ankstesnės vyro santuokos. Aloisas Hitleris, pasak Ė. Fromo, savo būdu ir elgesiu buvo ne toks patraukus žmogus, nors akivaizdu, kad jis buvo labai darbštus ir gebėjo nuosekliai siekti tikslų. Psichoanalitiko teigimu, nors tėvo ir sūnaus santykiai buvo komplikuoti, teiginiai, jog Aloisas buvo griežtas tironas, sukėlęs sūnui nepataisomų dvasinių traumų, yra nepagrįsti. Tiesa, tėvas dažnai bardavo Adolfą, kad šis – nepakankamai uolus, veltui švaisto laiką ir „užaugs tokiu pačiu nedėkingu veltėdžiu, kokiu tapo jo vyresnis brolis Aloisas“ (sūnus iš ankstesnės santuokos po daugybės konfliktų su tėvu anksti paliko namus).
Aloisas Hitleris mirė nuo insulto, kai sūnui buvo trylika, o aštuoniolikmetis Adolfas Hitleris neteko ir mamos – ją pasiglemžė krūties vėžys.

Nekentė mokyklos

Hitlerių šeima ne kartą kraustėsi iš vieno miesto į kitą, Adolfas keitė mokyklas. Mokėsi neblogai, o per dailės pamokas pasirodydavo kaip gabiausias klasėje. Šeimai gyvenant Lambache, Adolfas lankė katalikišką mokyklą prie vietos benediktinų vienuolyno, giedojo bažnyčios chore, patarnaudavo kunigams per mišias. Kaip vėliau fiureris rašė savo knygoje „Mano kova“, Lambache jis svajojo tapti kunigu. Jei A. Hitleris būtų pasirinkęs šį kelią, Bažnyčia būtų turėjusi ugningą pamokslininką.

1900 m. A. Hitleris praėjo lankyti realinę mokyklą Lince. Ji berniukui nepatiko. Vaikinas pradėjo mokytis tik tai, ką mėgo, – istoriją, geografiją ir dailę. Netrukus vienos klasės kursą teko kartoti. Laisvalaikiu Adolfas skaitė Karlo Majaus romanus apie indėnus, jų žygius mėgdavo atkartoti žaisdamas su draugais. Tuo metu galvoje dažnai kirbėjo mintis tapti kariu. Šį norą A. Hitleris vėliau įgyvendino su kaupu.

Po tėvo mirties paauglys nusprendė, kad dabar gali laisvai rinktis gyvenimo kelią. Aloisas norėjo, kad sūnus taptų valdininku, bet Adolfas nusprendė tapti dailininku. Į realinę mokyklą ėjo nenoriai, dažnai praleisdavo pamokas, o iš visų dalykų labiausiai nemėgo prancūzų kalbos. Taip pat labai blogai sekėsi matematika. Tiesa, nuo vaikystės gana liguistas vaikinas sustiprėjo fiziškai ir kūno kultūros pamokose gaudavo puikius įvertinimus. Vienas iš jo mokytojų vėliau liudijo: „A. Hitleris neabejotinai buvo gabus, nors ir gana vienpusiškai. Sunkiai save valdė, buvo užsispyręs, laisvo ir karštakošiško būdo. Nebuvo stropus.“ Galiausiai mokslus jam teko tęsti kitoje mokykloje Šteiro mieste.

1907-aisiais aštuoniolikmetį Adolfą ištiko du smūgiai. Stojamieji egzaminai į Vienos dailės akademiją buvo nesėkmingi. Per egzaminą stojantieji turėjo pateikti peizažų, natiurmortų ir portretų. Pirmuosius du etapus jaunuolis įveikė lengvai, tačiau tapyti portretų nemėgo. Žmones jis piešdavo nebent kaip peizažo detales. Neišlaikęs egzamino, A. Hitleris išreikalavo būti priimtas rektoriaus. Šis pasiūlė jaunuoliui rinktis architektūros studijas – esą, piešiniai liudija jo potencialą tapti geru architektu. Tais pačiais metais Adolfas palaidojo mamą. (ištrauka...)

Autorius: Manvydas VITKŪNAS, rašo savaite.lt

Kada nors susimąstėte, kodėl vienuose namuose jaučiatės puikiai, o kituose pašiurpsta oda ir nesinori pasilikti? Vieni dėl to kaltina antikvarinius daiktus, kiti – būste gyvenančias dvasias, treti – požeminius vandenis, netgi magnetinio lauko ypatumus. Anot filosofo, okultinių mokslų daktaro Leopoldo Malinausko, vienintelį neaiškaus nerimo kaltininką, vagiantį energiją, rasti sunku. Jo netgi neverta ieškoti.

Ar egzistuoja bloga namų aura arba energetika?

Psichologai sakytų, kad jei kokioje nors erdvėje blogai jaučiatės, gali būti, jog jūs ir ta aplinka nederate energetiškai. Introvertams, pavyzdžiui, energetiškai netinka diskoteka arba klubas, nes jie ten „išsibarsto“. Tokiems asmenims daug geriau būti vieniems ramioje aplinkoje, kur yra jų fotelis bei kiti mėgstami daiktai (knygos, kompiuteris, puodelis ir t. t.). Tokioje erdvėje jie papildo energijos atsargas, tampa stipresni, bet, pavyzdžiui, patekę į Gariūnų turgų, jaučiasi išsekę, nes tai – ne jų erdvė. Tačiau ekstravertams, uždarytiems vieniems kambaryje ir ten pabuvusiems tris dienas, gresia mirtis. Jiems reikia išeiti į lauką, nes šie asmenys energijos gauna iš aplinkos. Gatvė, ryškesni drabužiai, aplinkinių dėmesys papildo ekstravertų energijos atsargas. Manau, ekstravertų ir introvertų tema yra neblogas pavyzdys, kodėl vienoje erdvėje jaučiamės gerai, kitoje – blogai.

Kita vertus, mistikai sakytų, kad jei žmogus jautrus, gali jausti, jog tam tikroje erdvėje yra kas nors netinkamo. Nepatogumas gali būti juntamas dėl geologinių dalykų, pavyzdžiui, požeminės upės arba jei namas stovi šalia kapinių ar senų kapinių vietoje, kai jo pamatai stovi ant kaulų tiesiogine šių žodžių prasme. Tokių dalykų jautimas iš tiesų gali daryti įtaką žmogaus nuotaikai.

Taip pat namie gali būti nemalonu dėl to, kad čia yra gyventojų, kurių nematome. Tai dvasios-dariniai, kurie niekada neturėjo kūno ir gyvena tam tikrame dvasiniame lygmenyje. Taigi jei kokia nors erdvė yra dvasių buveinė, jautresni žmonės joje jaučia diskomfortą. Jie gyvena tarp darinių, kurie lyg ir turėtų būti apribotoje teritorijoje, bet ji dažnai susijungia su žmonių erdve. Kita vertus, kyla klausimas, kas yra tikrieji atėjūnai? Ko gero, tos dvasios jūsų įsigytame name gražiai gyveno maždaug 300 m., bet štai pasirodėte jūs ir ėmėte kviestis ekstrasensus ar net egzorcistus, kad jas išvarytų. Galbūt dvasios taip pat nori išvaryti jus – būsto pirkėjus? Taigi, kaip manote, kas dabar turi čiuožti lauk?

Įmanoma su nematomomis dvasiomis sugyventi?

Būtų neblogai (juokiasi). Manau, mūsų protėviai žinojo, kaip tai padaryti. Kaip manote, kodėl namuose, kuriuose yra nematomų gyventojų, indaujoje ima barškėti puodeliai ir lėkštelės, kurie dažniausiai būna naudojami tik apsilankius svečiams? Todėl, kad ta dvasia mato, jog indų pridėta, o valgio juose nėra. Mūsų senoliai žinojo, kad vėlėms gruodžio 24 d. naktį reikia palikti padengtą stalą, o per Vėlines į kapines nešti maistą ir kartu vaišintis. Beje, maistą nešė tokį, kurį kadaise mėgo mirę artimieji. Jei valgant ant žemės nukrisdavo koks nors maisto kąsnelis, jo neskubėdavo kelti, nes palikdavo vėlėms. Visas šias protėvių tradicijas panaikino krikščionybė.

Būtų keista, jeigu šiais laikais niekas nepakeltų ant žemės nukritusio maisto…

Seniau buvo kitoks santykis su vėlėmis. Anksčiau pastarąsias ne tik maitindavo, bet jų ir atsiprašydavo. O dabar rūpinamasi ne kaip su jomis sugyventi, bet kaip išvaryti. Visų pirma reikėtų stengtis neužkliudyti anapusinio pasaulio darinių, o jei jau užkliudėte, geriau patiems pasitraukti. Tiesa, senbuviai elgiasi gražiai, tačiau būna tikrai piktų ir agresyvių dvasių, tačiau jos – naujokės. Kaip mes iš pradžių nemokame elgtis anapusiniame pasaulyje, taip ir iš ten atklydusios vėlės nežino, ką turi daryti. Jos gali kelti kur kas daugiau rūpesčių. O senbuvės čia gyvena ir gyvens, tik ar žmonėms pavyks su jomis sutarti, čia jau kitas klausimas.

Teigiama, kad tokių būtybių namie gali ir nebūti, bet jas vilioja bei blogą energiją būste kuria švilpimo, kojų brūžinimo į grindis garsai, netvarkingi namai, pavyzdžiui, neplauti indai, neišneštos šiukšlės ir pan. Tai tiesa?

Manau, egzistuoja tiek metafizinė, tiek fizinė trauka. Metafizinė trauka – tai mintys, nuostatos, galinčios formuoti namų energetiką. Taip pat gali būti fizinė saviraiška, pavyzdžiui, verbalinė (keiksmai arba prakeiksmai). Regėtojai tikina, kad erdvėse, kur nuolatos keikiamasi, viskas, kas pasakoma, tarsi pavirsta želės konsistencijos varvekliais ir pakimba prie lubų bei sienų. Dažnai būna, kad būste, kur slogi atmosfera, padarius remontą (nudažius baltai lubas, pakeitus tapetus ar pan.) atsiranda aidas. Bet jei tame būste pusmetį vėl keikiamasi arba gyvena žmonės, kurių nuotaikos visada būna blogos, aidas dingsta. Vadinasi, reikia imti kibirą, šepetį ir šveisti, kol bus švaru. Tačiau gali būti ir vadinamas metafizinis valymas, t. y. reikia išvalyti ne tik namus, bet ir mintis. Tuomet jūsų energija pasikeis.

Sakoma, namų energiją vagia daiktai, ypač jei žmogus mėgsta būste kaupti antikvarinius daiktus. Tiesa, tai nesusiję su šeimos relikvijomis, nes jos skleidžia teigiamą energiją.

Gali būti ir taip. Juk jei patalpą, kurioje ilgai tvyrojo neigiama energija ir susikaupė daug minėtų varveklių, įsivaizduotume kaip teigiamos bei neigiamos energijos dėlionę, išskirstytą į gabalėlius, tuomet pastarieji turėtų sukaupę tam tikrą energiją. Vienu tokiu gabalėliu gali būti ir sendaikčių turguje įsigyta sofa.

Ar energiją gali vogti negyvi daiktai, kadaise buvę gyvi, tarkime, sudžiūvusios gėlės, ant sienų kabančios šernų galvų iškamšos, netgi mediniai baldai?

Teigiama, kad tokie daiktai kaupia mirties energiją. Tai panašu į tiesą, nes viskas, kas nuolatos kinta, nuo seno laikoma pozityviu dalyku, o tai, kas sustoja, kaupia negyvą arba mirties energiją. Tačiau nebūtinai daiktai gali būti energijos vagys. Jais gali būti ir žmonės. Jeigu asmuo negeba energijos pasiimti iš aplinkos, ją vagia iš šalia esančių asmenų. Dažnai vaikas tampa vampyru ir siurbia motinos energiją, bei atvirkščiai. Vampyras artimąjį kuo nors kaltina, o pastarasis nė nejaučia, kaip atiduoda siurbikui pliūpsnį energijos. Taigi savo būste blogai jaustis galite ne tik dėl čia esančių daiktų, bet ir dėl drauge gyvenančių žmonių. Ir kuo asmuo vaidina silpnesnį arba yra silpnesnis, tuo jis daugiau išsiurbia energijos. Jeigu tokiam žmogui neparodysite dėmesio, tikriausiai teks tris kartus per dieną kviesti greitąją medicinos pagalbą… Ir tikriausiai visiems giminaičiams bei pusei Lietuvos bus pranešta, kaip nesirūpinate tokiu nelaimėliu. Beje, pastarasis, besiskųsdamas giminaičiams, iš jų sulauks užuojautos, dėmesio ir, žinoma, išsiurbs dalį jų energijos. Tokį dalyką galima pavadinti vagyste.

Taigi didžiausios problemos kyla ne dėl daiktų, o dėl žmonių?

Vienareikšmio atsakymo nėra. Tai gali būti geologiniai, kosminiai veiksniai, charakterio tipai, žmonių santykiai ir santykiai su dvasiomis… Taigi gali būti visas komplektas veiksnių, kodėl tam tikroje erdvėje jaučiamės blogai. Labai sunku išsiaiškinti, kodėl taip yra. Tai – tarsi sriuba, į kurią įdėta įvairių produktų, kuri yra išvirta ir sutrinta. Tiesiog reikėtų būti ten, kur gera. Vieni gerai jaučiasi parke, kiti – Nidoje ir t. t. Kai namai ima siurbti energiją, reikia atsikelti ir išeiti. Jeigu jaučiate, kad sukatės vietoje, viskas nervina, aplinka yra tarsi įsielektrinusi, meskite namų ruošos darbus, apsirenkite ir eikite į parką arba senamiestį. Lyja? Sušlapo batai? Nieko, išdžius. Jeigu matote, kad erdvė ėmė jus tarsi metodiškai žudyti, veržti kilpą ant kaklo, tiesiog išeikite. Ir namai nuo jūsų pailsės, ir jūs nuo jų. Rašo priekavos.lt

Labai geras natūralus naminis kremas be chemijos, sausai, kietai ir įskilusiai odai! O, taip pat padeda greitai išgydyti žaizdas!

Per daugelį metų orų sąlygos, pvz., šaltis ar karštis, gali pakenkti mūsų kojų odai. Šie veiksniai mūsų kojas daro ne tvarkingas, bet ir sukelia skausmą ir diskomfortą ... (paranormal.lt)

Šis natūralus namų receptas idealiai tinka pašalinti odos sausėjimą ir pėdos odoje plyšius, taip pat rankose ir alkūnėse.

Ją galite naudoti žiemą, kad išvengtumėte kojų sausumą, o taip pat ir vasarą, kad oda nebūtų sausa nuo saulės ir vėjo.

Namų valymo priemonė sausai ir įtrūkusiai odai

Mums reikės:

• 50 gramų bičių vaško, taip pat galite naudoti tokį patį kiekį medaus, jeigu neturite bičių vaško.
• 25 gramus kakavos sviesto arba kokoso aliejaus, sviestmedžių aliejaus, arba alyvuogių aliejaus.

Išlydykite kietus aliejus ir vašką ant garų vonelės.

Tada įpilkite skysto aliejaus ir 5-7 lašus levandų, pelargonijos, apelsinų ar mėtų eterinio aliejaus (jūsų pasirinkimas).

Laikykite stikliniame inde ir šaldytuve.

Naudojimas:

Užtepkite ant odos vakare. Švelnus masažas, kad produktas prasiskverbtų į odą ir pagerintų hidrataciją. Sustiprina minkštumą ir gijimą.

O, pridedant papildomus ingredientus gausite odos atstatymo kremą:

• 1 arbatinis šaukštelis alavijų sulčių, nes alavijas padeda atstatyti ir drėkinti odą.
• 1 šaukštelis propolio tinktūros padeda greitai sušvelninti odą.

Arbatinis šaukštelis šaltalankių aliejus, padės išgydyti ir greičiau atstatyti pažeistus odos audinius.

Kremą užtepkite ant švarios odos, apvyniokite maistine plėvele ir užsimaukite kojinę. Palikite veikti 1-2 valandas arba visą naktį.

Po pirmo panaudojimo gausite puikius rezultatus!

Tie, kurie turi nuosavą sodą, žino, kaip paprastieji varpučiai (Agropyron reptans L.) gali tiesiog šliaužioti po visą jo plotą. Bet neskubėkite jų išmesti ar griebtis glifosato! Paprastieji varpučiai gali praversti kaip gydomieji augalai.

Paprasti varpučių šakniastiebiai renkami pavasarį ir rudenį, o lapus ir ūglius, kurie naudojami sultims spausti, galima rinkti visą vegetacijos laiką.

Iškastus šakniastiebius reikia skalauti po tekančiu vandeniu, pašalinti šaknis ir pažeistas augalo dalis. Šakniastiebius nudžiovinkite, supjaustykite 1 cm ilgio gabalėliais ir džiovinkite ant sieto ar natūralaus audinio gerai vėdinamoje patalpoje.

Ko naudingo esama šakniastiebiuose?

Varpučių šakniastiebių cheminė sudėtis nėra iki galo ištirta, bet žinoma, kad jų ląstelinėse sultyse esama aminorūgščių, fermentų, flavonoidų, saponinų, chinonų ir organinių rūgščių. Šakniastiebiuose yra vitaminų C, E, K, taip pat mineralinių medžiagų - geležies, kalio, kalcio, magnio. Šakniastiebių galima naudoti ir maistui, ypač kaip priedą prie duonos miltų.

Šviežiuose varpučių lapuose taip pat yra gana daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, įskaitant magnį, kalį ir silicį.

Kada vartoti / naudoti?

Šviežių šakniastiebių ląstelinių sulčių patartina gerti tokiais atvejais:

• kaip sutraukiamąją ir uroanti-septinę priemonę;
• sergant kepenų ligomis, kepenų veiklai gerinti;
• cholesterolio koncentracijai kraujyje mažinti;
• kraujo krešėjimui gerinti;
• medžiagų apykaitai gerinti;
• navikų profilaktikai.

Šakniastiebių ląstelinėmis sultimis išoriškai galima:

• skatinti žaizdų gijimą;
• gydyti uždegimo pažeistas akis, miežį.

Džiovintų šakniastiebių vandens ekstraktas tinkamas:

• kaip prakaito varomoji ir uždegimo slopinamoji priemonė peršalus;
• kaip šlapimo varomoji priemonė bei inkstų akmenų profilaktikai;
• kraujui valyti;
• sergant reumatizmu, podagra, artritu.

Svarbu!

Šakniastiebių ar lapų ląstelinių sulčių negalima laikyti šviežiu pavidalu ilgiau nei vieną parą. Jei norite jų laikyti ilgiau, ląstelines sultis reikia užšaldyti ar konservuoti su etilo spiritu.

Kaip pagaminti vandens ekstrakto?

Užpilkite 10 g džiovintų šakniastiebių 250 ml kambario temperatūros virinto vandens. Uždenkite indą ir 6 valandas laikykite kambario temperatūroje. Po to nukoškite skystį ir nuspauskite tirščius.

Pagaminto ekstrakto paprastai geria suaugusieji, po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną. Inkstų akmenų profilaktikai ir sveikatai palaikyti ekstraktą reikia gaminti iš 5 g džiovintų šakniastiebių, ir jį galima vartoti be pertraukos iki pat 90 dienų.

Kam tinka šviežios ląstelinės sultys?

Šviežių varpučių šakniastiebių galima vaitoti ir profilaktiškai (2 g dukart per dieną), ir gydymo sumetimais (5 g 2-3 kartus per dieną). Atskiestų ląstelinių sulčių (sumaišius su 5 dalimis vandens) galima naudoti mikroklizmoms norint palengvinti būklę sergant hemorojumi ir vidurių užkietėjimu. Neskiestomis sultimis galima tepti vabzdžių įkandimus (Tadžikistane jos naudojamos net nuo gyvačių įgėlimų). Arabų šalyse varpučių šakniastiebių ląstelinės sultys taikomos nuo šlapimtakių uždegimų, taip pat inkstų akmenims tirpinti.

Padeda mažinti cholesterolio koncentraciją

Ir šalto vandens ekstraktas, ir šviežių varpučių šakniastiebių ląstelinės sultys padeda normalizuoti cholesterolio koncentraciją ir gydytis nuo aterosklerozės. Ypač patartini ekstraktai iš augalų mišinių.

Paruoškite tokio mišinio. Imkite vienodomis dalimis džiovintų varpučių šakniastiebių, viržių žiedų, trikerčių žvaginių ir paprastųjų kraujažolių antžeminių dalių, pupelių ankščių. Susmulkinkite ir sumaišykite. 5 g mišinio užpilkite 250 ml virinto vandens, kuris ataušintas iki kambario temperatūros, ir palikite 6 valandas.

Po to filtruokite ir gerkite bent 2 mėnesius po 1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną po valgio.

Receptas suaugusiems

Arbata nuo šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimo

Imkite vienodomis svorio dalimis džiovintų varpučių šakniastiebių, dirvinių asiūklių, trispalvių našlaičių ir didžiųjų ugniažolių antžeminių dalių Susmulkinkite ir sumaišykite. Arbatai pasigaminti 3 g mišinio užpilkite 250 ml verdančio vandens, palaikykite 20 minučių, filtruokite ir gerkite po valgio po 1/4 stiklines 3-5 kartus per dieną.

Vaistažolių arbata turi būti veiksminga!

Jei jaučiate, kad vaistažolių arbata dar ir antrą dieną nedavė jokios naudos, pasitikrinkite vartojamą dozę! Vaistažolių arbata - tai VAISTAS, o vaistus reikia vartoti tinkamomis, patikrintomis dozėmis!

Autorius: Juris Bušas

Vis mažiau žmonių šaiposi iš tų, kuriems prieš oro pokyčius maudžia sąnarius, skauda galvą ar būna prislėgta nuotaika. Pasirodo, šis fenomenas - METEOROPATIJA -šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai plinta, tačiau mokslininkai dar ne iki galo suprato, kodėl taip vyksta.

Ne tik seni ir lėtinėmis ligomis sergantys, bet ir gerokai jaunesni žmonės prieš staigius temperatūros ar atmosferos slėgio pasikeitimus jaučia diskomfortą. Asmenys, kuriems būdingas meteojautrumas ar meteopriklausomybė - skausminga (patologinė) reakcija į meteorologinius reiškinius, - faktiškai yra tarsi gyvas barometras: jie neretai sugeba nuspėti oro pokyčius anksčiau, nei apie tai praneša meteorologinės tarnybos.

Pastaruoju metu mokslininkai ėmėsi rimtai tyrinėti oro sąlygų keliamus skausmus ir meteoropatiją. Jie stengiasi išsiaiškinti, kaip stipriai mūsų gera psichinė ir fizinė būklė priklauso nuo įvairių meteo-elementų. Naujausi tyrimai ragina manyti, kad dėl meteoropatijos simptomų kaltos būna ne tik blogos oro sąlygos, - minėtų simptomų priežastys taip pat susijusios ir su daugeliu šiuolaikinių žmonių įpročių, o tai iš dalies paaiškina vis didėjantį šio fenomeno plitimą visuomenėje.

Hipokratas tai žinojo

Žmonės buvo pastebėję ryšius tarp oro pokyčių ir skausmų jau bent nuo antikos laikų. „Medicinos tėvu“ vadintas senovės graikų gydytojas Hipokratas buvo pirmasis, kuris apie tai rašė savo knygoje „Apie orus, vandenis ir vietoves“, maždaug 400 m. pr. Kr. „Kiekvienas, kuris nori tinkamai parinkti vaistą, turėtų turėti omenyje tai: pirma, atsižvelgti į metų laikus ir tai, kokią įtaką kiekvienas iš jų daro, nes jie nėra vienodi, stipriai skiriasi jų keliamų pokyčių atžvilgiu. Ir dar vėjai, karšti ir šalti, ypač tie, kurie žinomi visose šalyse, be to, tie, kurie yra specifiniai kiekvienam regionui. Turime taip pat atsižvelgti į vandenų savybes, nes jie skiriasi vienas nuo kito skoniu ir poveikiu, taigi, labai skiriasi ir pagal savo savybes.“

Senovės tautos neabejojo, kad žmogus yra gamtos dalis, o jį veikia įvairios oro sąlygos. Šiais laikais kaimų gyventojai taip pat žino: kai kurmiai kelia kurmiarausius, o žvirbliai periasi smėlyje, bus lietaus. Tad kodėl žmogus taip pat negalėtų jausti, kad artėja blogi orai? Galų gale, esame biologinės būtybės, kurios Žemėje vystėsi tūkstančius metų. Ir, nepaisant technologijų pastangų mus atjungti nuo gamtos, vis dar esame pavaldūs jai, įskaitant ir oro sąlygas.

Nors ir trūksta mokslinių įrodymų apie žmonių meteojautrumą, be to, daugelis kritikų vadina šiuos simptomus nenormaliu įsivaizdavimu ar masine psichoze, tyrėjai kaupia vis daugiau liudijimų, kurie patvirtina meteoropatiją, o dalis mokslininkų net pripažįsta ją naujųjų laikų liga. Meteoropatija - žmogaus organizmo patologinė reakcija į meteorologinius reiškinius. Pavadinimas sudarytas iš graikų kalbos žodžių meteoron (atmosferos reiškinys; dangaus kūnas) ir pathos (liga, kančia, skausmas). Meteoropatija apima keletą simptomų ir kūno reakcijų, kurie pasireiškia dėl staigių oro pokyčių ar būna susiję su specialiomis meteorologinėmis sąlygomis: oro temperatūra ir drėgme, atmosferos slėgiu, lietumi, vėju, griaustiniu, magnetinėmis audromis, Saulės radiacija ir kt.

Nepastovi nuotaika ir kiti simptomai

Šiuo metu specialistai susitarę meteoropatiją skirstyti į pirminę ir antrinę. Pirminė (pagrindinė) meteoropatija paliečia sveikus žmones ir paprastai dėl oro pokyčių pasireiškia kaip nuotaikos svyravimas, nerimas, prislėgtumas, fizinis silpnumas,
nemiga ar skausmas. Meteoelemen-tai, kurie sukelia šiuos simptomus, kiekvienu individualiu atveju skiriasi, pradedant stipriais krituliais ar staigiu griaustiniu, baigiant siroku (stipriu šiltu pietų arba pietryčių vėju Viduržemio pajūrio šalyse, kuris pučia iš Šiaurės Afrikos ir Arabijos pusiasalio dykumų). Dalis meteojautrių individų stipriau reaguoja į eilinius atmosferos frontus, kai keičiasi skirtingos oro masės, kiti - į oro drėgmę ir kritulius, dar kiti - į magnetines audras, susijusias su Saulės aktyvumo pokyčiais; visa tai yra subjektyvu. Be to, pagrindinė meteoropatija gali paveikti bet kurį asmenį - nuo vaikų iki senjorų, nors yra konstatuota, kad daugiausia nuo jos kenčia vidutinio amžiaus žmonės, ypač moterys.

Meteojautriems asmenims nepalankiausi būna staigūs orų pokyčiai, kurie susiję su ciklonu, kai keičiasi atmosferos slėgis.

Antrinė meteoropatija susijusi su tais asmenimis, kuriems dėl kokių nors ypatingų klimatinių sąlygų poveikio pablogėja esamos ligos simptomai. Paplitęs pavyzdys: artrozės ir galvos skausmų stiprėjimas didelės drėgmės sąlygomis. Beje, taip pat dažnai dėl meteoropatijos tarp sergančiųjų hipertenzija gali dar labiau padidėti kraujospūdis (ypatingos rizikos grupė - aukštą arterinį spaudimą turintys asmenys, kurių amžius 40-60 metų), gali paūmėti širdies ar plaučių ligos, uždegiminės bei degeneracinės raumenų-kaulų-sąnarių sistemos ligos. Ką jau kalbėti apie tokius seniai žinomus faktus, kad, pvz., karštis gali padidinti senyvų žmonių ir kūdikių mirštamumą vidutiniškai 30 proc., arba -griaustinis gali sukelti bronchų astmos epidemiją. Bet kuriuo atveju meteoropatija kartu su kokia nors sunkia sveikatos problema yra pavojingas - o gal net mirtinas - derinys.

Dalis tyrėjų išskiria dar ir trečią meteoropatijos formą, kuri susijusi tik su psichikos problemomis ir priskiriama prie sezoninių nuotaikos sutrikimų.

Šiuo atveju tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis (daugiausia dėl šviesos trūkumo) pasireiškia psichologiniai simptomai.

Debesys aplink priežastis nesisklaido

Vis didėjantis meteoropatijos išplitimas - skaičiuojama, kad tai patiria bent 30-50 proc. gyventojų, - paskatino atlikti mokslinius tyrimus siekiant atskleisti šio fenomeno priežastis. Deja, iki pat šios akimirkos įvairių oro sąlygų ir simptomų koreliacijos rezultatai gana prieštaringi, sunku apibrėžti svarbiausias tendencijas.

Tyrėjai pripažino, kad pusamžiams asmenims oro sąlygos veikia reumatinius skausmus.

Vieni pirmųjų, kurie savo dažnais nusiskundimais dėl šaltų ir drėgnų orų nukreipė medikų dėmesį į meteo-ropatiją, buvo pacientai, kurie serga reumatoidiniu artritu. 2004 metais tarptautiniame žurnale apie reumatines ligas buvo publikuotas Naujosios Zelandijos Midlmoro ligoninės (Middlemore Hospital) reumatologų komandos tyrimas apie oro sąlygų poveikį reumatologinėms ligoms. Apklausę 200 nuolatinių pacientų mokslininkai padarė išvadą: „74 proc. pacientų pranešė apie meteojautrumą, dažniausiai siedami savo simptomų pablogėjimą su drėgme ir žema oro temperatūra (atitinkamai 66 proc. ir 72 proc.). 70 proc. iš meteojautrių individų patirdavo skausmo paaštrėjimą prieš oro pokyčių dienas ir (ar) jomis. Meteojautrumo lygis tarp sergančiųjų įvairiomis reumatologinėmis ligomis buvo panašus, išskyrus tuos, kurie sirgo fibromialgija: jie visi informavo apie jautrumą oro sąlygoms.“1

Po to ispanų reumatologai ir mokslininkai atliko atvejų kontrolės tyrimą.

Labiausiai paplitę metereopatijos simptomai

• Prislėgtumas, depresija
• Galvos skausmas, migrena
• Pykinimas, galvos svaigimas
• Fiziškas silpnumas, mieguistumas, nuovargis
• Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
• Padidėjęs jautrumas sąnarių ir raumenų skausmams
• Esamų ligų simptomų pablogėjimas
• Nuotaikos svyravimas
• Įtampa, nerimas, nervingumas
• Pagreitėjusi širdies veikla
• Pasunkėjęs koncentravimasis
• Nemiga ir kiti miego sutrikimai
• Sąnarių maudimas, skausmas, reumatinis karščiavimas
• Fantominiai skausmai (klaidinantys pojūčiai senuose randuose, amputuotose galūnėse)
• Padidėjęs dirglumas ir agresyvumas

Gydytojai apibendrino reumatologinių pacientų ligos paūmėjimų duomenis apie asmenis, kurie nuo 2004 iki 2007 metų kreipėsi dėl neatidėliotinos pagalbos į vieną Madrido ligoninę. Tokios pagalbos 306 kartus kreipėsi iš viso 245 pacientai. Autoriai priėjo prie išvados: „Tarp pacientų, kurių amžius 50-65 metų, ligos paūmėjimas buvo 16 proc. dažniau susijęs su žemesne vidutine oro temperatūra. Mūsų rezultatai patvirtino nuomonę, kad pusamžiams asmenims oro sąlygos veikia reumatinius skausmus.“2

Savo ruožtu inžinerijos mokslų daktaras Scottas Telferis iš JAV Vašingtono universiteto Ortopedijos ir sporto medicinos fakulteto (Department of Orthopaedics and Sports Medicine, University of Washington) prieš porą metų ryšį tarp raumenų-griaučių skausmų ir oro sąlygų vėl apvertė aukštyn kojomis. Jo komanda taikė įdomų metodą:

5 metus lygino vietinius meteorologinius duomenis iš 50-ies didžiausių JAV miestų su paieškomis internete apie kelių, klubų skausmus ir artritą. Tyrimas parodė, kad iš tikrųjų paieškų apie sąnarių skausmą ir artritą skaičius išaugdavo, kai oro temperatūra pakildavo nuo -5 °C iki +30 °C. Informacijos apie kelio skausmą daugiausia būdavo ieškoma, kai lauke būdavo apie +23 °C, o apie klubo skausmą - temperatūrai pakylant iki +28 °C. Savo ruožtu liūtys „atšaldydavo“ paieškų skaičių apie abiejų rūšių skausmą.

Dr. S. Telferis tvirtino: „Neradome jokio tiesioginio mechanizmo, siejančio aplinkos temperatūrą su skausmu. Mūsų nuomone, daug patikimesnis aiškinimas yra faktas, jog žmonės būna daug aktyvesni tomis dienomis, kai orai geri, todėl labiau tikėtina perkrova ir ūminės traumos, o tai ir skatina ieškoti internete su tuo susijusios informacijos.“3 Amerikiečių mokslininkai net daro prielaidą, kad drėgni ir šalti orai iš tikrųjų padeda sergantiesiems artritu, nes jie lieka patalpose ir daug nevaikšto.

Vieni tyrėjai mano, kad temperatūros ir drėgmės pokyčiai sukelia sąnarių audinio patinimą ar susitraukimą (o tai kelia skausmą), o kiti prieštarauja - žiemą, kai būna šalta ir drėgna, daugumai žmonių stinga vitamino D, o tai taip pat gali nuvesti prie sąnarių maudimo. Vieni teigia, kad dėl žemos temperatūros gali sutirštėti sinovinis skystis, kuris sutepa sąnarį, todėl šis pasidaro ne toks lankstus ir jautresnis skausmui, o kiti sako: blogu oru žmonėms skausmai gali sustiprėti todėl, kad jie tuomet būna ne tokie aktyvūs, o dėl to sąnariai gali pasidaryti mažiau lankstūs.

Taigi, klausimas apie sąnarių skausmą ir blogą orą vis dar lieka apgaubtas rūko.

Saulės vėjas ir Žemės alergija

Tradiciškai yra susidarę taip, kad kone didžiausias baubas, dėl ko žmonės masiškai gali pajusti staigų sveikatos pablogėjimą, esti geomagnetinės audros - su Saulės aktyvumu susiję Žemės magnetinio lauko krypties ir stiprumo pokyčiai, o jie taip pat veikia ir vyksmus žmogaus organizme.

Ant Saulės paviršiaus kartkartėmis vyksta įvairaus intensyvumo blyksniai, kurių metu Saulės materijos dalelių greitis padidėja tiek, kad šios gali nugalėti Saulės traukos jėgą ir nuskrieti į Kosmosą. Šie Saulės materijos dalelių srautai vadinami Saulės vėju, o jis pasiekia Žemę per 1-5 dienas. Pasiekęs Žemę Saulės vėjas mūsų planetos magnetiniame lauke sukelia trumpalaikius pokyčius - magnetines audras, kurių stiprumas priklauso nuo Saulės blyksnio galingumo. Magnetinė audra dar vadinama Žemes alergija Saulės aktyvumui.

Pokyčiai ir sutrikimai Žemės geomag-netiniame lauke tiesiogiai atsispindi mūsų organizme, kadangi esame dalis visumos. Mūsų širdies ir Žemės geomag-netinio lauko žemų dažnių spinduliuotė ritmiškai pulsuoja vienoje amplitudėje - elektroencefalografo (EEG) matavimų duomenimis, tai sutampa su širdies alfa ritmu. Žmogaus audiniams ir organams patiems būdingas silpnas magnetinis laukas. Be to, visuose gyvuose organizmuose esama metalo turinčių baltymų, kurie atlieka tam tikro jutiklio funkciją gaudant išorinius magnetinius laukus. Bakterijoms šie baltymai padeda nustatyti savo buvimo vietą vandens terpėje, o paukščiams jie yra kaip kompasas. Jų randama taip pat ir keliose žmogaus smegenų srityse, o smegenys būna jautriausios magnetinio lauko poveikiui.

Mokslininkai dėl meteoropatijos ima kaltinti mūsų laikais itin paplitusį sėdimą gyvenimo būdą, stresą ir tendenciją leisti patalpose daugiau laiko nei lauke.

Žmonių reakcija į magnetinę audrą būna skirtinga. Maždaug pusė meteojautrių asmenų po pirmos stresinės reakcijos gali prisiderinti prie audrų. Tačiau esama ir tokių, kuriems simptomai pasireiškia jau porą dienų prieš Saulės materijai įsibraunant į Žemės magnetinį lauką, taigi, vienu metu su Saulės blyksniu.

Nepaisydami daugelio tyrimų, rodančių magnetinių audrų poveikį žmogaus organizmui, kritikai tvirtina: jos nekenkia sveikatai, nes Saulės spinduliuotė absorbuojama atmosferoje. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad su šiomis audromis juokauti nevalia.

Per 2014 metais atliktą tyrimą nustatytas ryšys tarp geomagnetinių audrų ir insulto rizikos. Tyrėjai analizavo per 23 metus Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje ligoninėse padarytus įrašus apie 11 453 pacientus, kurie patyrė insultą. Autoriai padarė išvadą, kad magnetinės audros buvo susijusios su 19 proc. didesne insulto rizika apskritai ir su 27 proc. didesne rizika asmenims, kurie jaunesni nei 65 metų, o stiprios magnetinės audros atveju šis skaičius išaugo net iki 52 proc. Pačias magnetines audras galima kaltinti tik dėl 3 proc. iš visų insulto atvejų, kurie įvyko per nagrinėtą laikotarpį, tačiau, turint omenyje, kad kasmet pasaulyje fiksuojama beveik 17 mln. insulto atvejų, tai galėtų būti sakytina apie beveik pusę milijono žmonių. Mokslininkai daro prielaidą, kad magnetiniai pokyčiai gali nepalankiai paveikti kraujospūdį, širdies veiklą, kraujo krešėjimą ar paros ritmą,- visi šie veiksniai gali pasirodyti lemtingi kalbant apie insulto riziką. Tyrimo autoriai mano: „Geomagnetinio aktyvumo efektas savaime yra nežymus, tačiau susijungęs su kitais rizikos veiksniais gali pasidaryti itin reiksmmgas."4

Meteoelementų šalutinis poveikis

Yra tyrinėtas ir kitų meteoelementų poveikis sveikatai.

Atmosferos slėgis. Atmosfera - tai dujų pavidalo Žemės rutulio apvalkalas, kuris, veikiamas gravitacijos, savo svoriu nuolat daro įtaką Žemės paviršiui, sudarant atmosferos slėgį, kuris prilygsta 10 tonų į kvadratinį metrą. Iš oro pokyčių žmonės labiausiai jaučia kaip tik atmosferos slėgio svyravimus, dėl jų įtakos staigiai keičiasi ir kraujospūdis. Laikoma, kad žmogui tinkamiausias atmosferos slėgis yra apie 750 mm/Hg. Kiekvienas sumažėjimas 7-8 mm/Hg paros metu daro neigiamą poveikį savijautai.

Keturi orų tipai Latvijoje

Kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje) kasdienę orų prognozę papildo ir informacija apie medicininį orų tipų. Kaimyninėje Latvijoje šių tipų nustatymas - paveldas iš sovietmečio, kai veikė Kurortologijos mokslinių tyrimų laboratorija, kuri tyrinėjo oro sąlygų poveikį žmogaus sveikatai ir kūrė pacientams tinkamus profilaktikos ir reabilitacijos sprendimus. Tiesa, pirmą metodiką, kaip kurti biologines prognozes, įdiegė vokiečių mokslininkai XX amžiaus septintąjį dešimtmetį. Latvijoje skiriami 4 medicininiai orų tipai (1 - ypač palankus, 2 - palankus, 3 - nepalankus, 4 - ypač nepalankus), kuriuos sudarė medikai kartu su meteorologais, atsižvelgdami į vietines gamtos sąlygas (dėl jų iš esmės skiriasi įvairių šalių biologinės prognozės).

Meteojautriems asmenims nepalankiausi būna staigūs orų pokyčiai, kurie susiję su ciklonu (3-as tipas Latvijoje), kai gali svyruoti: atmosferos slėgis per 3 valandas nuo 3-4 milibarų (mb), oro temperatūra per parą - 10-20 °C, o santykinė drėgmė - iki 40 proc. Vėjas stipresnis nei 10 m/s. Tipiškas pavyzdys - drėgna vasaros kaitra, kai oro temperatūra viršija +25 °C. Vidutiniškai kartą per 5 metus galimas 4-as orų tipas, kuriam būdingi staigūs, šokinėjantys visų svarbiausių meteoelementų pokyčiai, taip pat stiprus, gūsingas vėjas, kurio greitis didesnis nei 13-18 m/s.

Atmosferos slėgio kritimas susijęs su ciklonu - už aplinkinį žemesnio atmosferos slėgio sritimi su mažiausiu atmosferos slėgiu centre. Vasarą jis paprastai atneša vėsius, drėgnus ir lietingus orus, žiemą - šiltus ir drėgnus. Kaimyninėje Latvijoje ciklonų aktyvumo metas yra anksti pavasarį, rudenį ir žiemą, ir, pasak kardiologų, kaip tik tuo metu tarp širdies ligomis ar hipertenzija sergančių asmenų dažnai konstatuojamos meteopatologinės reakcijos. Atmosferos slėgio pokyčiai visų pirma paveikia dujų apykaitą plaučiuose, t. y. deguonies tiekimą kraujui. Slėgiui mažėjant iš organizmo pašalinamas deguonis, ir prasideda deguonies badas. Slėgiui didėjant vyksta persisotinimas deguonimi. Abiem atvejais įmanomi kraujagyslių spazmai, kurie sukelia kraujo tiekimo sutrikimų, o todėl galimi hipertoninė krizė, miokardo infarktas ar insultas. Japonijoje neseniai net konstatuota, kad atmosferos slėgio padidėjimas susijęs ir su didesniu ūminio apendicito atvejų skaičiumi.

Oro temperatūra yra tas meteoveiksnys, kuris labiausiai veikia galvos skausmą, - temperatūrai kylant, dėl kiekvienų 5 laipsnių, stipraus galvos skausmo priepuolių rizika padidėjo 7,5 proc.

Oro drėgmė. Pvz., kaimyninėje Latvijoje vyraujanti didelė oro drėgmė (kai kri-tulių kiekis per metus viršija gebėjimą išgarinti) nėra tinkama sergantiesiems bronchų astma. Jiems palankiausias yra sausas klimatas ir padidėjęs atmosferos slėgis. Asmenims, kurie turi inkstų ar sąnarių problemų, didelė oro drėgmė gali sukelti simptomų, kurie primena peršalimą ar ligos paaštrėjimą.

Oro temperatūra. 2009 metais Bostone, JAV, buvo atliktas iki šiol plačiausio masto tyrimas apie galvos skausmo ryšį su oro sąlygomis. Tyrėjai apklausė 7000 pacientų. Paaiškėjo, kad oro temperatūra yra tas meteoveiksnys, kuris labiausiai veikia galvos skausmą, - temperatūrai kylant, dėl kiekvienų 5 laipsnių, stipraus galvos skausmo priepuolių rizika padidėjo 7,5 proc.6

Pavojingas gali būti ir oro temperatūros sumažėjimas. Kaip rodo britų tyrimas apie daugiau nei 84 tūkst. miokardo infarkto atvejų, bet kuriuo metų laiku temperatūrai sumažėjus vienu laipsniu, per kitas 28 dienas būna maždaug 200-ais širdies priepuolių daugiau nei vidutiniškai. Tyrimo autoriai aiškino: „Šaltyje kraujagyslės susitraukia ir išstumia vandenį iš kraujotakos. Kraujas sutirštėja, esama didesnės krešulių formavimosi rizikos, o tai padidina miokardo infarkto tikimybę.“7

Deguonies koncentracija ore. Šaltu metu deguonies koncentracija atmosferoje būna pakankama, bet ji sumažėja orams atšilus, o tada prasideda hipoksija - kai organizmo audiniams ir organams tiekiama per mažai deguonies. Dėl to kvėpavimo sistema, širdis ir kraujagyslės priverstos dirbti didesne apkrova. Tie, kurie turi problemų dėl šių organų veiklos, gali patirti deguonies trūkumą, o tai pasireiškia kaip nuovargis, mieguistumas, silpnumas, dusimas.

Šviesa ir elektromagnetinės bangos. Abu šie veiksniai atlieka svarbų vaidmenį homeostazei (organizmo gebėjimui išsaugoti savarankiškumą bet kuriame jo lygmenyje,

nepaisant išorinių aplinkos pokyčių, kurie veikia kūną) palaikyti, jie veikia hormonų koncentraciją (pvz., šviesa reguliuoja serotonino ir melatonino koncentracijas, kurie atsako už nuotaiką ir gerą miegą) ir organinių komponentų elektrostatinę pusiausvyrą.

Pasivaikščiojimai ir turkiška pirtis

Pastaruoju metu mokslininkai ima kaltinti dėl meteoropatijos taip pat mūsų laikais itin paplitusį sėdimą gyvenimo būdą, stresą ir tendenciją leisti patalpose daugiau laiko nei lauke. Žmonės vis labiau nutolsta nuo gamtos ir atitinkamai stipriau jaučia orų pokyčius. Oro sąlygų pakeisti negalime, tačiau galime pakeisti savo gyvenimo būdą, taip sumažindami oro sąlygų poveikį.

Vis dar galioja senas geras posakis, kad nėra blogų orų, o tik netinkama apranga. Reguliariai judėdami lauke, kur mus veikia ir šaltis, ir lietus, galime užgrūdinti organizmo gebėjimus prisiderinti prie orų pokyčių. Grūdintis puikiai padeda ir įvairios kontroliuojamos klimatinės sąlygos, pvz., pratintis prie didelės drėgmės -turkiška pirtis, prie karščių - sauna, prie šalčių - šaltas dušas. Visa tai padeda kūnui lavinti prisitaikymą prie staigių, esminių aplinkos pokyčių.

Iš tikrųjų bet kokie sveiki mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai taip pat bus naudingi ir meteoropatijos simptomams mažinti. Vis dėlto meteoropatiją sunku pripažinti liga, nes - galų gale - oro sąlygų pokyčiai yra netgi būtini mūsų imuninei sistemai, nes, prisitaikydamas prie naujų sąlygų, organizmas stiprėja.

Autorius: Inguna Mukane. Medžiaga parengta pagal straipsnį „ „Lietaus skausmas", arba kaip mus veikia oro sąlygos“ Ko gydytojai tau nepasako.

1. Weather changes and pain in rheumatology patients. Iš: International Journal of Rheumatic Diseases, 2004-10-29 (internete: https://online-library.wiley. com/doi/abs/10.1111/j.1479-8077.2004.00099.x)
2. Weather conditions may worsen symptoms in rheumatoid orthritis patients: The possible effect of temperoture Iš: Reumotologia Clinica, 2013-02-04 (internete: http://www.reumatologioclinica.org/index. php?p=revista&tipo=pdf-simple&pii=S16992S8X12002677)
3. Local weather is associated with rates of online searches for musculo-skeletal pain symptoms. Iš: PLOS One, 2017-08-09 (internete: https:// journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0181266) Geomognetic storms can trigger stroke: evidence from 6 lorge population-based studies in Europe and Australasia. Iš: Stroke, 2014 m. birželis; 45(6):1639-45 (internete: https://www.ncbi.nlm.nih. gov/pubmed/24757102)
4. Association between climatic elements and acute appendicitis in Japan. Iš: Journal of Surgical Research, 2017-05-01 (internete: http://www.twmu.ac.ip/mobikids/'_pdfZsatoy2017.pdf)
5. Severe Heodaches Associated With Higher Temperatures, Lower Barometric Pressures. Iš: Science Daily, 2009-03-10 (internete: https://www.sciencedaily.com/releases/2009/03/090309161951.htm)
6. Short term effects of temperoture on rizik of myocardial mfarction in England and Wales: time series regression analysis of the Myocardial Ischaemia National Audit Project (MINAP) registry. Iš: BMJ, 2010-08-10 (internete: https://www.bmj.com/content/341/bmj.c3823)

Kas yra telepatija? Ar galima jos išmokti? Žodynai šį reiškinį aiškina kaip menamą žmogaus gebėjimą per atstumą siųsti informaciją arba ją gauti, nesinaudojant emocijomis, juslėmis, techninėmis priemonėmis ar technologijomis.

Telepatija arti meditacijos

Žmonės, užsiimantys meditacija, hipnoze, atsimenantys ir gebantys išsiaiškinti sapnus, turi daugiau telepatinių galių. Pasak parapsichologų, telepatijos seansas, kai smegenys atsiduria vadinamojoje alfa būsenoje, mums leidžia suvokti tai, ką gvildena pasąmonė; kitais atvejais tai lieka nepastebima. Šios būsenos metu sumažėja elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia neuronų grandinė, dažnis. Mokslininkai šią būseną tapatina su gilios vidinės ramybės būsena, kuri tradiciškai siejama su meditacija. Jų teigimu, tais momentais viskas yra susieta su viskuo (mes visi esame susiję), taigi išnyksta ribos tarp asmenų ir daiktų.

Ne vienas žmogus (ypač užsiimantis meditacija) yra patyręs, kad bendraudamas su kitais asmenimis jis gali „pamatyti“, „išgirsti“, kada ir ką jie pagalvojo, kada ko nesuprato, o kartais gal net pasufleruoti atsakymą į klausimą, kurį jie aktyviai gvildena. Šiuos gebėjimus sunku atskirti nuo kitų smegenų gebėjimų – nuojautos, nuotolinio matymo, ateities vizijų. Visa tai yra susiję tarpusavyje dėl gausybės iki mūsų ateinančių signalų iš Visatos.

Norite išmokti telepatijos, patirti, kaip veikia telepatija, kitaip – minčių skaitymas? Tai paprasta. Telepatija – tai klausymasis. Tiesiog atidus klausymasis. Kai jūs ir jūsų protas yra tylūs, kai neturite jokios minties, tuomet iš tikrųjų galite išgirsti, kas jums sakoma tarp eilučių ir per atstumą. Dažniausia daugumos patiriama telepatija yra paprasčiausia nuojauta, kad jį stebi kitas žmogus, nuojauta, kad sulauks reikiamo skambučio, nuojauta, kad sutiks seniai matytą žmogų.

Telepatiniai sapnai

Kokius sapnus galima priskirti telepatiniams? Kai sapnuojant pasąmonė fiksuoja kryptingas arba atsitiktines kito žmogaus ar net vėlės mintis. Telepatinio bendravimo sapno metu schema yra tokia: siųstuvas (pirmoji sąmonė) siunčia ypač aukšto dažnio bangas (mintis) imtuvui (antrajai sąmonei). Šio, tiesioginio, proceso metu informacija neiškraipoma.

Atlikus daugybę tyrinėjimų ir eksperimentų įrodyta, kad telepatijos būdu į sapnus įmanoma įterpti kitų žmonių mintis, vaizdinius, išgyvenimus. Tik telepatija galima paaiškinti sapnus, kuriuose regimi tuo pat metu kitur vykstantys įvykiai arba mintimis pasikeičiama su vėlėmis.

Miegant asmenybė tartum ištirpsta, išsilieja didžiuliame Visatos (bendros pasąmonės) vandenyne, dalyvauja kolektyviniame gyvenime, todėl ir įsileidžia svetimus potyrius į sąmonę sapnų forma.

Išsamiau panagrinėję telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą, suprasime štai ką: žmogus sąmoningai arba nesąmoningai pagalvoja apie kitą žmogų, tuomet pirmojo mintys patenka į antrojo pasąmonę ir šiam miegant išlenda sapne. Pagal tokį scenarijų dažniausiai sapnuojami sapnai, nuspėjantys arba išpranašaujantys netikėtą kito žmogaus skambutį, laišką, viešnagę. Žodžiu, žmogus susapnuoja pažįstamą žmogų, kurio galbūt seniai nėra matęs, o kitą dieną su juo susitinka. Kai kurie žmonės, turintys stipresnių telepatinių gebėjimų, gali pagauti sąmoningai arba nesąmoningai siunčiamą signalą ir būdraudami, t. y. būdami sąmoningos būsenos. Žinant, koks yra telepatinių sapnų susidarymo mechanizmas, galima jį panaudoti praktiškai, pavyzdžiui, sąmoningai perduoti tam tikrą informaciją konkrečiam asmeniui…

Kaip tapti telepatu?

Tradiciškai manoma, kad gebėjimas skaityti svetimas mintis – reta, dangaus duota malonė. Nedaugelis nutuokia, jog telepatinius gebėjimus, kurie genetiškai yra užkoduoti kiekviename iš mūsų, galima išlavinti. Tibeto vienuoliai ir indų jogai yra sukūrę pratimų, kurių principas – eiti nuo paprasto prie sudėtingo.

• Pirmas pratimas

Visų pirma išmokite atsipalaiduoti ir atsikratykite pašalinių minčių. Patogiai atsisėskite, užsimerkite ir pasistenkite apie nieką negalvoti. Jūsų minčių ekrano fonas turi būti juodas. Gal ne iš karto pavyks pasiekti norimą rezultatą, tačiau apsišarvuokite kantrybe.

Kai išmoksite tinkamai atlikti pirmą pratimą, susiraskite partnerį, kuris sutiktų, kad skaitytumėte jo mintis. Jeigu jūsų idėja jam bus nepriimtina, jis ims jai priešintis, tuomet nieko neišeis. Geriausia būtų, jei jūsų partneris – draugas, kolega, sutuoktinis ar giminaitis – irgi norėtų išlavinti savo telepatinius gebėjimus. Tuomet seanso metu galėtumėte keistis vaidmenimis, o vėliau suprastumėte vienas kitą be žodžių.

• Antras pratimas

Susitarkite su partneriu, kad pagal jūsų komandą jis įsivaizduotų kokią nors geometrinę figūrą – kryžių, apskritimą, trikampį – ir pasistengtų kuo ilgiau ją išlaikyti vaizduotėje. Kur nors įsitaisykite ta pačia poza kaip ir partneris, atsipalaiduokite, kvėpuokite ramiai ir lygiai.

Užsimerkite, nuvykite pašalines mintis ir vaizduotėje įjunkite juodą foną. Duokite ženklą partneriui ir pasistenkite išvysti geometrinę figūrą, kurią jis šiuo metu įsivaizduoja. Kitą kartą paprašykite jo įsivaizduoti kokią nors raidę arba skaičių. Taip pamažu pereikite prie sudėtingesnių dalykų.

Jei iš pradžių nepavyks – nesikrimskite. Skaityti kitų mintis išmokstama ne iš karto. Atminkite: vieno seanso metu galimi tik trys bandymai, o tarp jų privalo būti ne trumpesnė kaip 15 minučių pertrauka.

• Trečias pratimas

Kai kai ko jau išmoksite, pabandykite užmegzti telepatinį ryšį su partneriu per didelį atstumą. Seansą reikia atlikti iš anksto susitartu laiku pagal tą pačią schemą. Patogiai atsisėdę stenkitės kiek įmanoma tiksliau įsivaizduoti savo partnerį – jo veidą, drabužius, aplinką. Jeigu įveikėte pirmuosius du pratimus, trečiąjį atlikti tikrai nebus sunku – išmoksite skaityti partnerio mintis iš didelio nuotolio.

• Ketvirtas pratimas

Šis pratimas sudėtingesnis, nes ryšį su partneriu reikia užmegzti bet kuriuo metu, iš anksto su juo nesusitarus. Kiek įmanoma aiškiau įsivaizduokite, kuo jis šiuo metu užsiėmęs, kaip apsirengęs, kokioje pozoje įsitaisęs. Užsirašykite mintis, kurias jums pavyko perskaityti, paskui telefonu ar susitikę patikrinkite rezultatą.

• Aukštasis pilotažas

Jeigu jums pavyko puikiai skaityti partnerio mintis visuose minėtuose etapuose, pereikite prie penkto pratimo – pabandykite skaityti pažįstamų ir nepažįstamų žmonių mintis. Tiktai atsiminkite, kad visa tai daryti dėl žaidimo arba turint piktų kėslų negalima. Be to, seansas turi trukti ne daugiau kaip minutę. Norėdami nutraukti kontaktą pasakykite sau „stop“ ir atsimerkite. Visas kitas scenarijus yra toks pat: jūs turite ryškiai įsivaizduoti reikiamą žmogų (jeigu nesate su juo pažįstami, prieš seansą išstudijuokite jo nuotrauką).

Parengė Ina Laumenytė, rašo valstietis.lt

Po beveik 130 metų atrasti Josepho Merricko, kuris geriau žinomas kaip žmogus dramblys, palaikai. Vyro kaulai buvo saugomi Londono ligoninėje po jo mirties 1890 metais, tačiau niekas nežinojo, kur buvo palaidoti jo minkštieji audiniai, skelbia BBC.

Biografijos apie žmogų dramblį autorius Jo Vigor-Mungovinas teigia, kad ši mįslė jau įminta. Ieškodamas informacijos knygai jis išsiaiškino, kad likusios kūno dalys buvo palaidotos nepažymėtame kape, kapinėse šalia Eppingo miško.

Paaiškėjo, kad Josephas Merrickas buvo palaidotas šalia garsiojo nusikaltėlio Džeko Skerdiko aukų.

Žmogaus dramblio istorija

Jis gimė 1862 metais Leicesterio mieste. Nors pirmaisiais gyvenimo metais jis buvo sveikas, tačiau vėliau pradėjo reikštis komplikuotos ligos sindromai. Vėliau jį pradėjo kamuoti įvairios odos ir kaulų ataugos, kurių masė kaupdavosi ir galvos srityje.

Būdamas septyniolikos metų amžiaus vaikinas pradėjo dirbti sandėlyje, tačiau vėliau prisijungė prie keliaujančio keistuolių teatro, kuris cirko pasirodymus organizuodavo visoje Europoje.

Būtent tokių pasirodymų metu jį pastebėjo Londone dirbęs gydytojas Frederickas Trevesas, kuris pradėjo gydymą. Visgi žmogus dramblys mirė, kai jam buvo 27.

Teigiama, kad jam miegant didelė galva pasisuko, todėl buvo pažeistas stuburas. Manoma, kad jam buvo Protėjaus sindromas arba neurofibromatozė, nes jis kentėjo nuo abiejų ligų simptomų.

J. Merrickas dažnai cituodavo Isaco Wattso žodžius: „Tiesa, mano pavidalas keistas, tačiau tas, kas kaltina mane, kaltina Dievą.“

Šio žmogaus gyvenimo istorija sudomino daugybę menininkų. Apie jo gyvenimą parašyta knygų, sukurta filmų. Vienas garsiausių filmų – 1980 metais Davido Lyncho režisuotas „The Elephant Man“

Net ir šiandien gydytojai ir mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kokia liga pražudė šį žmogų. 1986 metais mokslininkai bandė įrodyti, kad dėl liūdno likimo kaltas Protėjaus sindromas. Tai genetinis sutrikimas. Visgi ši teorija buvo greitai paneigta, pasiūlius, jog žmogus dramblys sirgo neurofibramatoze, dėl kurios augliai auga nerviniuose audiniuose.

Labiausiai tikėtina, kad J. Merrickas sirgo daugybe genetinių ligų.

Žmogus dramblys / Ashley Montagu nuotr. rašo LRT.lt

Praėjusią savaitę Nacionalinio Havajų ugnikalnių parko lankytojas įkrito į Kilauėjos ugnikalnio kraterį. Tai yra, jis įkrito į vieną aktyviausių ugnikalnių mūsų planetoje, rašo „IFL Science“.

Geros naujienos yra tai, kad iškeltas ir nugabentas į ligoninę, jis išgyveno – ir galėjo papasakoti, kas jam nutiko. Pasak pranešimų, žmogus yra stabilioje būklėje, tačiau kokius randus jam paliks šis nuotykis – parodys laikas. Pasak Nacionalinio parko tarnybų, incidentas nutiko gegužės 1 d., apie 6 val. 30 min. vietos laiku, kai atostogaujantis 32 metų kariškis kirto apsauginę pertvarą, žyminčią saugią kraterio zoną, nes „norėjo geriau apžiūrėti kraterio kraštą“. Tada jis suklupo ir nukrito žemyn.

Gelbėtojai jį rado tik po dviejų su puse valandų, apie 9 valandą vakaro. Vyras buvo gyvas, bet sunkiai sužeistas, ir gulėjo ant iškyšulio 20 metrų gylyje nuo kraterio briaunos viršuje. Visas kraterio gylis – 90 metrų. Gelbėtojai ištraukė vyrą pasinaudoję lynais ir virvėmis, ir nelaimėlis buvo nugabentas į Hilo medicininį centrą. 

Kilauėja (havajietiškai – Kīlauea) yra vienas jauniausių ir piečiausių Havajų ugnikalnių, bet kartu tai yra ir vienas aktyviausių Žemės ugnikalnių, o gal ir pats aktyviausias. Vietiniai šio ugnikalnio aktyvumą priskiria Havajų ugnikalnių deivės Helės įtakos sferai. XIX a. ir XX a. pradžioje ugnikalnis nebuvo aktyvus, bet nuo šimtmečio viduryje pradėjo busti, o nuo 1983 m. aktyvumas yra vienas didžiausių mūsų pasaulyje.

Laimei, praėjusią savaitę jokių išsiveržimų nebūta. Tiesą sakant, paskutinius 8 mėnesius seisminis aktyvumas ir dujų emisijos buvo sąlyginai menkos. Tačiau praėjusiais metais čia nutiko mega-išsiveržimas: per mėnesį čia išsipylė 113 500 000 kubinių metrų lavos – toks kiekis užpildytų 45 500 olimpinius baseinus arba Šiaulių dydžio miestą uždengtų dviejų metrų stovio lavos sluoksniu.

Grįžtant prie nelaimingojo (ar kaip tik – laimingojo?) kareivio – jo istorija liudija, kodėl verta paisyti apsauginių užtvarų ir nelysti už jų ribų, net jei reginys labai vilioja. Pažeidę saugumo ribas yra žuvę nemažai žmonių, o viena paskutinių mirčių nutiko 2017 m. spalio 29 d. 

„Lankytojai neturi peržengti saugumo barjerų, ypač įrengtų prie pavojingų ir nestabilių uolų kraštų, – sako parko reindžerių vadovas Johnas Browardas. – Ribų peržengimas gali lemti rimtus sužalojimus ir mirtį“. Publikuoja lrytas.lt

Užkrečiama ir labai nemaloni odos liga. Kerpligę lengvai galima pasigauti kontaktuojant su pacientu.

Dažniausiai kerpligė yra perduodamas iš gyvūnų. Bet jūs užsikrėsti galite ne tik iš jų. Kerpligė turi grybelinį arba virusinį pobūdį. Kartais ja atsikratyti labai sunku. (paranormal.lt)

Dažniausiai pirmieji šios ligos požymiai atsiranda po 15 ar daugiau dienų.

Akivaizdžiausi simptomai yra lupimasis, niežulys ir būdingos odos dėmės. Jie gali būti šviesus arba tamsūs. Kartais kerpligė gali būti painiojama su kitomis odos ligomis. Psoriazė ar herpes virusu, kitaip dar vadinama pūslelinė. Todėl ypač svarbu nustatyti tinkamą diagnozę.

Šią ligą gali suaktyvinti stresas, silpna imuninė sistema ir netgi su virškinimo traktu susijusios problemos. Kai kurie kerpligės tipai gali gyventi ant žmogaus odos daugelį metų. Ir pasireikšti, kai organizme įvykstą pokyčiai.

Viena iš labiausiai paplitusių plokščioji kerpligė. Plaukai tampa trapūs paveiktoje vietoje. Oda pleiskanoja. Gydoma plokščioji kerpligė iki 60 dienų.

Daugiausia paveikia rankų, pečių ir galvos vietas. Labai dažnai pasireiškia vaikams. Todėl svarbi higiena. Rankų plovimas parėjus iš lauko ir sąlyčio su gyvūnais.

Ypač svarbu pradėti gydymą laiku. Kadangi plaukų slinkimo atstatymas gali būti negrįžtamas.

Yra keletas populiarių būdų:

Nuoviras iš beržų pumpurų: 30 gramų ant 1 litro degtinės. Losjonas dedamas ant pažeistos vietos.

Obuolių actas ir česnakas. 4 skilteles česnako laikome pusės litro obuolių acte. 2 savaitės laikome tamsioje vietoje. Gauta infuzija „apdirbame“ kerpligę.

Sieros tepalas 33 %. Veiksminga ir labai patikima priemonė. Ypač kartu su salicilo rūgštimi ir deguto muilu.

Bet kokiu atveju būtinas medicininis gydymas ir gydytojo konsultacija. Jie parašys teisingą receptą.

Praktiška ir prieinama visiems! Ir svarbiausia – veiksminga!

Be rankų plovimo muilu ir vandeniu, galite naudoti antibakterinį gelį. Kuris geba apsaugoti nuo mikrobų, virusų ir kenksmingų bakterijų. (paranormal.lt).

Jis gali būti naudojamas žaizdoms ar odai dezinfekuoti po sąlyčiu su purvu. Ypatingai tinka bakterijų pašalinimui po kosulio ar čiaudulio. Be to, šis gelis pašalina gripo virusus. Taigi, kaip pasigaminti namuose be chemijos šį gelį?

Paprasčiausiai sumaišykite gliceriną, kaip drėkintuvą, vaistinį spiritą, kaip baktericidinį agentą, hamamelį, alavijo gelį.

Pridėkite kitų vaistinių augalų eterinių aliejų su antibakterinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, arbatmedžio, eukalipto, rozmarino, levandos ir kt.

Eterinis aliejus yra ypač naudingas atsiradus odos sudirginimui. Be to, jis turi regeneruojančių savybių.

Gelio antibakteriniai ingredientai:

• 2 šaukštai etilo spirito;
• 2 šaukštai hamamelio;
• Pusę šaukto glicerino;
• ¼ puodelio alavijo gelio;
• Antibakterinio eterinio aliejaus.

Antibakterinio gelio paruošimas ir konservavimas bei naudojimas

Plastikiniame inde su dangčiu arba dozatoriumi sumaišykite visas sudedamąsias dalis. Pirmiausia įdėkite alavijo gelį, hamamelio, tada gliceriną ir etilo spirito. Gerai išmaišykite.

Laikykite antibakterinį gelį tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje, kad išvengtumėte spirito išgaravimo. Gerai saugomas gali išsilaikyti tinkamas iki vienerių metų.

Prieš naudodami buteliuką supurtykite. Nedidelį kiekį mišinio užtepkite ant rankų ir patrinkite tarp pirštų, įskaitant riešus.

Plikimas ar plaukų slinkimas – šiandien  pakankamai paplitusi problema tarp abiejų lyčių. Tai gali būti dėl daugelio faktorių, tokių kaip fizinis ar emocinis stresas, maisto medžiagų trūkumas, hormonų disbalansas, alergija, bloga higiena ir neteisingas plaukų priežiūros priemonių naudojimas.

Ši plaukų kaukė, kurios receptu mes šiandien pasidalinsime, stimuliuoja naujų plaukų augimą tose vietose, kur jie iškrito. Be to, ji giliai maitins jūsų plaukus ir padarys juos stipresnius ir sveikesnius.

Šį pigų ir paprastą būdą jūs turite naudoti kartą per savaitę, ne chemijos.

Ingredientai:

• 1 kiaušinis
• 1 prinokęs bananas
• 1 valgomasis šaukštas medaus
• ½ stiklinės (125 ml) alaus

Paruošimo būdas:

1. Dubenyje sutrinkite bananą ir įdėkite vieną kiaušinį.
2. Gerai permaišykite kol gausis vienalytė masė.
3. Įpilkite medų bei alų ir vėl gerai permaišykite.
4. Užtepkite gautą mišinį ant galvos odos ir pamasažuokite 5 min bėgyje.
5. Paskui užsidėkite dušo kepuraitę ir palikite valandai.
6. Paskui išplaukite plaukus kaip įprastai.

Bananai yra puikus kalio ir vitaminų A,C bei E šaltinis, kas daro juos idealia priemone silpniems plaukams. Šie vitaminai būtini sveikiems ir stipriems plaukams.

Kiaušiniai turtingi baltymų, o viena iš plaukų sudėtinių dalių taip pat yra baltymas. Tokiu būdu baltymai atlieka svarbų vaidmenį sveikų plaukų augimui. Be to, kiaušiniai suteiks jūsų plaukams neregėtą blizgesį.

Alus turtingas B grupės vitaminais, kurie tvirtina plaukų kutikules.

Medus veikia kaip drėkintojas ir gali suminkštinti bei išlyginti plaukus. Tai puikus vitaminų , kurie labai naudingi jūsų galvos odai,šaltinis. Be to, medus su laiku gali pašviesinti plaukus reguliariai naudojant.

Jei kada keliausite JAV, atkreipkite dėmesį į individualių namų architektūrą. Vermonto valstijoje labai dažnas įdomus sprendimas - gėveliuose sumontuoti pakrypę langai. Kuo jie tokie ypatingi? Ir kokie prietarai su jais susiję?

O ypatingi būtent tuo, kad kažkodėl paplito tik Vermonte. Tokie langai montuojami gėvelyje tarp dviejų stogo linijų. Pavyzdžiui, virš garažo ar kokio priestato stogo. Šie langai beveik visada yra atidaromi, turi slankiojantį mechanizmą. Nors Vermonto langai montuojami ir į mūrinius pastatus, juos dažniau pamatysite karkasiniuose ir mediniuose namuose.

Tai kodėl jie pakrypę? Na, tokioje sienoje galima sumontuoti didesnį pakrypusį langą. Tiesus langas būtų labai mažas, o didesnis langas reiškia, kad viduje bus bent šiek tiek šviesiau. Tačiau likusioje JAV dalyje tokiose sienose langai dažniausiai apskritai nemontuojami.

Manoma, kad tai - tiesiog vietinė tradicija. Vermontas yra šiaurinėje JAV dalyje, ten yra pakankamai šalta ir tamsu. Taigi, norima įsileisti kiek įmanoma daugiau šviesos. Vietinės architektūros tendencijos nulėmė, kad daugybė namų turi kelis stogus. O praktiški vietiniai statytojai tas nedideles sienas išnaudojo langams.

Egzistuoja ir kitokių paaiškinimų. Manoma, kad langai galinėse namo sienose padeda efektyviai vėdinti patalpas. Jie leidžia pasišalinti karštam orui, nes vienas lango kampas yra pakankamai aukštai. Vermonte, kaip ir kitose šaltesnio klimato vietose, dideli langai mansardose yra reti dėl praktinių sumetimų. Taigi, tokie raganų langai yra neblogas pasirinkimas.

Ir taip, jie dažnai vadinami raganų langais. Senos pasakos teigia, kad raganos negali įskristi po pakrypusius langus. Žinoma, tai tikrai nėra viena iš priežasčių, kodėl Vermonte tokie langai yra labai paplitę - raganų koncentracija ten yra tokia pati kaip ir kitose JAV dalyse. Jie taip pat dėl savo formos kartais vadinami karsto langais. Egzistuoja mitas, kad pro šiuos langus kadaise būdavo išnešami mirusieji. Rašo: technologijos.lt

 Nuotrauka: Raganų langai labiausiai paplito tik vienoje JAV dalyje. ©Piledhigheranddeeper (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org

„Lockheed Martin F-35 Lightning II“ yra visiškai naujas reaktyvinis naikintuvas. F-35C versija, skirta Jungtinių Valstijų karinėms jūrų pajėgoms tarnybą pradėjo tik šių metų vasarį. Tačiau, aišku, jau laikas pradėti galvoti, kuo šiuos orlaivius reikės pakeisti. Įdomiausia tai, kad Laivynas nebenori dalintis naikintuvais su kitomis JAV karinių pajėgų šakomis.

Jūs tai tikriausiai atsimenate, bet vis tiek pasikartokime - F-35A yra Oro pajėgų versija, F-35B - Jūrų pėstininkų (nes kyla ir leidžiasi vertikaliai), o F-35C - laivyno. Pastaroji versija tarnybą pradėjo vėliausiai. Šie lėktuvai bus itin galinga jėga, kylanti nuo lėktuvnešių denių. Nesklandumų ir techninių problemų vis dar yra, o ir patys orlaiviai dar bus tobulinami gana ilgai. Tačiau, nors F-35 tarnaus ne vieną dešimtmetį, reikia galvoti, kuo jį reikės pakeisti.

Niekas nenori naudoti pasenusios technikos, kai potencialūs priešininkai turi naują. Kasmet kurti po naują lėktuvą yra tikrai neįmanoma svajonė, o leisti F-35 pasenti, kad būtų galima pradėi gaminti pamainą, yra neracionalu. Taigi, naujas orlaivis persidengs su senuoju. JAV karinis laivynas teigia, kad ieškos pamainos „F/A-18E/F Super Hornet“ naikintuvams. Naujas orlaivis turėtų pradėti tarnybą kažkuriuo metu ketvirtajame mūsų amžiaus dešimtmetyje.

Įdomu tai, kad naujasis naikintuvas nebus kuriamas kartu su oro pajėgomis. Kaip teigia Angie'is Knappenbergeras, JAV karinio jūrų laivyno aviacijos skyriaus atstovas, laivyno ir oro pajėgų poreikiai jau yra per daug skirtingi. Oro pajėgos ateityje ketina F-22 keisti naujos kartos naikintuvais, dabar vadinamais NGAD (Next Generation Air Dominance). Jie bus dar sunkiau pastebimi radarais, nes neturės vertikalių stabilizatorių.

Tai kur išsiskiria laivyno ir oro pajėgų interesai? Misijų pobūdžiu. Oro pajėgos nori ilgo nuotolio naikintuvų, kurie galėtų prasiskverbti giliai į priešo teritoriją, lydėti strateginius bombonešius ir vykdyti ilgesnes puolimo operacijas. Šie orlaiviai bus išties dideli ir pažangūs, tačiau kariniam laivynui to nereikia. Nuo lėktuvnešių kylantys naikintuvai turėtų gebėti greitai užpulti ir atsitraukti. Poreikiai yra visai kiti, todėl ir lėktuvo reikia kitokio.

Tokia nauja doktrina, beje, galėtų sutaupyti pinigų, tačiau viskas priklauso nuo strategijos. Laivyno naikintuvas būtų pigesnis, tačiau didelę dalį gamybos kaštų sudaro inžinerijos ir vystymo išlaidos. Laivyno naikintuvas naudotų kai kuriuos pasitvirtinusius F-35C komponentus, tačiau iš esmės būtų unikalus ir naujas. Šiuo metu kodiniu vardu F/A-XX vadinamas naujos kartos naikintuvas būtų nuo pat pradžių kuriamas laivynui, todėl būtų bekompromisis.

Tai dar kartą įrodo, kad karyba tampa labai specializuota. Universalūs ginklai šiais laikais nebėra pageidaujami. Reikia specializuotų technologijų, kurios gebėtų prisitaikyti prie kiekvienos misijos. Kada nors F/A-XX ant lėktuvnešių denių stovės šalia F-35C - net sunku įsivaizduoti laikus, kai F-35 bus tas senesnis naikintuvas. Rašo technologijos.lt

F-22 pamaina bus labai sunkiai pastebima radarais. ©„Boeing“ nuotrauka

​​​​​​Norite turėti idealią išvaizdą, sumažinti o galbūt ir panaikinti patinimą ar maišelius po akimis, tai šis receptas, kaip tik jums.

Pabandykite pasigaminti šį receptą:

Jums reikės

• 1 ryšulėlio petražolių;
• 1 morkos;
• 1 apelsino;
• 0,25 citrinos;
• 1 valgomojo šaukšto linų sėmenų;
• 100–150 ml švaraus vandens.

Kaip pagaminti

1. Išspauskite apelsino ir citrinos sultis, supilkite jas į maišytuvo indą.
2. Nuvalykite ir smulkiai supjaustykite morką, nuplaukite ir susmulkinkite petražoles. Sudėkite produktus į maišytuvą pridėkite linų sėmenų ir supilkite švarų vandenį.
3. Suplakite produktus iki vienalytės masės. Gautą masę nukoškite ir skystį supilkite į stiklinę.

Rekomenduojam šį gėrimą išgerti iškart pagaminus. įsidėmėkite – tai sumažins gėrimo efektyvumą.

Gėrimą reikia gerti 1 kartą per dieną.

Šis gėrimas padės susitvarkyti ne tik su tinimais, bet ir su nereikalingu viršsvoriu. Taip pat jis suteikia sotumo jausmo.

Žolininkas Marius Lasinskas sako, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas rinkti ir valgyti kiaulpienių žiedus, o iš kotelių ruošti vadinamuosius makaronus. Jo teigimu, tai pats geriausias natūralus organizmo valymo būdas. 

Skystina kraują

Žolininkas išskiria du augalus ir sako, kad dauguma lietuvių juos vis dar painioja. Jo teigimu, šiuo metu augimo piką pasiekė kiaulpienės, o pienės sužydės vasarą ir nuo kiaulpienių skirsis tuo, kad ant vieno kotelio pagels po kelis žiedelius. 

„Kiaulpienės yra labai naudingos. Naudą neša kiekviena jų ląstelė. Kiaulpienių lapeliai tinka į salotas, o iš kotelių galima daryti vadinamuosius makaronus. 

Tereikia kotelius supjaustyti po 5 centimetrus, užpilti natūralia rūgštimi, pavyzdžiui, citrinos sultimis, sumaišyti su keliais šaukštais medaus ir palaikyti apie 3 valandas. Joms praėjus, kai dings kartumas, drąsiai valgykite. 

Tokie vadinamieji makaronai skystina kraują, valo organizmą, kepenis ir kraujagysles.

Jeigu kiaulpienės buvo rinktos švarioje vietoje, toliau nuo automobilių kelio arba geležinkelių, jų papildomai plauti nereikia. Tiesa, jeigu abejojate švara, tada nuplaukite kotelius ir susmulkinkite“, – pataria M.Lasinskas. 

Žieduose atsiskleidžia skonis

Dar didesnę naudą žmogaus organizmui suteikia kiaulpienių žiedai. Jų, pasak pašnekovo, kasdien galima suvalgyti 5-7. Vis tik kiekvieną kartą reikia jausti ribas ir gerai įvertinti, kiek žiedų galima suvalgyti. 

„Visas vaistažoles, žoleles ar kitus vaistinius augalus vartoti galima 7 dienas iš eilės, o tada rekomenduojama padaryti bent jau trijų dienų pertrauką.

Nuskintas kiaulpienes reikia nupūsti nuo galimų muselių ir dulkių, o tada paprastai suvalgyti. Kandi su visu žiedu, žaliąja dalimi. Tada geriausiai atsiskleidžia skoniai: kartumas, saldumas ir rūgštumas.

Kiaulpienių žiedai puikiai tinka virškinimo trakto ir kepenų veiklai gerinti“, – komentuoja žolininkas. 

Suvalgė 100 kiaulpienių 

Ekspertas pataria žoleles bei kiaulpienes valgyti ryte, ant tuščio skrandžio, prieš pusryčius, arba praėjus porai valandų po valgio. 

Vis tik apribojimai yra reikalingi tuo atveju, jeigu skundžiatės padidėjusiu rūgštingumu. Apriboti vaistažolių ar kiaulpienių vartojimą reikėtų ir sergant lėtinėmis ligomis. Tokiu atveju prieš jų vartojimą patariama pasikonsultuoti su medikais.

Nepadauginti kiaulpienių reikėtų ir vaikams, mat jiems nuo šių žiedų gali pasireikšti pykinimas ar net vėmimas. 

„Ribas reikia jausti visais atvejais. Kartą žmogus suvalgė 100 kiaulpienių ir ėmė labai stipriai viduriuoti. Būtent dėl to visi kartoja, kad saikas yra pats svarbiausias, kai kalbame apie mitybą at sveikatą“ – teigia M. Lasinskas.

Galima šaldyti

Nors žolininkas įsitikinęs, kad valgyti kiaulpienių žiedus yra sveikiausia ką tik nuskintus, vis tik, jeigu norite, galite ir šaldyti žiedelius.

Tai patariama daryti tokiu pačiu principu, kaip ir šaldant krapus, petražoles ar kitus prieskoninius augalus.

Autorius: Gerda Morozovienė, rašo TV3.lt