Daugelio žmonių požiūris į paranormalius reiškinius yra gana skeptiškas. O kaip tie atvejai, kurie yra aprašyti istoriniuose dokumentuose?

1817 metų vasarą Belų šeima, gyvenanti Adamso miestelyje Tenesio valstijoje patyrė labai nemalonių akimirkų. (paranormal.lt).

Viskas prasidėjo, vieną vakarą šeimos galvai grįžtant namo po sunkios darbo dienos. Netikėtai kukurūzų lauke jis pastebėjo keistą būtybę, primenančią šunį su triušio galva. Vyras išsitraukė pistoletą ir keletą kartų iššovė į bjaurų padarą, o po to tęsė savo kelionę namo.

Tą pačią naktį visa šeima išgirdo paslaptingus bildesius ir grandinių žvangėjimą. Kiekvieną tolimesnę naktį šie garsai darėsi vis garsesni ir įkyresni. Netrukus jie dar pasipildė siaubą keliančiais senos moters riksmais. Tačiau tai buvo tik košmarų pradžia.

Beveik metus Džonas Belas bijojo, kad jį gali palaikyti bepročiu, todėl buvo įsakęs visiems šeimos nariams tylėti apie tai, kas naktinis dedasi name. Tačiau vyras pats vieną kartą neištvėrė ir papasakojo savo geriausiam draugui Džeimsui Džonstonui. Šeimos galvos kantrybės taurė buvo perpildyta - vieną naktį jo jauniausia dukra Betsė ėmė klykti. Subėgę į kambarį namiškiai ant merginos kaklo pamatė pirštų žymes, o jos veidas buvo subraižytas.

Liudininkų parodymai

Džeimsas, norėdamas patikrinti Džono žodžius, nusprendė naktį praleisti pas bičiulį. Iš ryto jis patvirtino, kad taip pat girdėjo keistus garsus ir riksmus. Netrukus į namą ėmė atvykti žmonės iš visos apylinkės, norėdami tapti neįprasto reiškinio liudininkais.

Netgi Endrius Džeksonas, JAV armijos generolas, vėliau tapęs septintuoju JAV prezidentu, pats asmeniškai apsilankė Belų namuose, norėdamas viskuo pats įsitikinti.

Netrukus dvasia užmezgė kontaktą ir pasakė, kad ji priklauso buvusiai Belų šeimos kaimynei Keitei Beits. Ji pareiškė, kad žemės pardavimo sandėris, sudarytas tarp jos ir Džono, buvo neteisingas. Vėliau ji dar pareiškė, kad ketina vyrą nužudyti. Be to, Keitė planavo jo dukrai sutrukdyti ištekėti už Džošua Gardnerio.

Dėl kažkokių priežasčių ragana labai nemėgo vargšo jaunuolio. Vos tik jis įeidavo į namą, pasijusdavo taip, tarsi jo kūną badytų tūkstančiai mažų adatų.

Panašu, kad dvasia buvo nusiteikusi ryžtingai - netrukus Džonui prasidėjo dusulio priepuoliai. Kaip papasakojo vyras, jis jautėsi taip, tarsi jo gerklėje būtų aštrus pagalys.

1820 metų gruodžio 20 dieną Džonas Belas mirė. Šeima jo kambaryje aptiko flakoną su nežinomu skysčiu. Džono žmona kelis lašus įlašino į katės maistą, kuri iš karto nudvėsė. Nėra jokių abejonių - tai buvo nuodai. Ragana išdidžiai pareiškė, kad būtent ji privertė vyrą išgerti nuodus. Po trijų mėnesių Betsė nutraukė sužadėtuves su Džošua.

Panašu, kad ragana, pasiekusi tai, ko troško, Belų šeimą paliko ramybėje. Nors pareiškė, kad kada nors būtinai juos dar aplankys. Atrodo, kad ji nemelavo. Vėliau Džonas Belas jaunesnysis papasakojo, kad ragana jį aplankė 1828 metais ir papasakojo keletą slaptų dalykų, taip pat pasakė, kad JAV kils pilietinis karas.

Tačiau urve už fermos ir toliau dėjosi keisti dalykai, panašu, kad ragana tenai vis dar gyveno. Tačiau kai kurie tvirtina, kad nebuvo jokios raganos, tiesiog kai kas stengėsi, kad nutrūktų santykiai tarp Betsės ir Džošua.

Pati Betsė ištekėjo už Ričardo Pauelo - savo mokyklos mokytojo, kuris buvo ją įsimylėjęs. Įdomiausia tai, kad paranormalūs reiškiniai prasidėjo būtent tada, kai jie pirmą kartą susitiko.

Sklido gandai, kad Ričardas praktikavo juodąją magiją, o 1821-ais metais, kai Betsė nutraukė sužadėtuves su Džošua, jo žmona mirė paslaptingomis aplinkybėmis.

Ar į visus šiuos reikalus buvo įsipainiojęs Ričardas, iki šiol nėra aišku. Pasakojama, kad sena ragana yra kitų keistų garsų ir dalykų, kuriuos galima iki šiol išgirsti ir pamatyti netoliese urvo, priežastimi.

XII šimtmetis žmonijai padovanojo ne tik garsius kompozitorius, rašytojus ir mokslininkus, tačiau ir keisčiausius pseudomokslinius veikėjus, kurie tiesiog iš nieko galėjo padaryti genialų atradimą, sukurti daugiapakopę intrigą ar sukelti didžiulį skandalą.

Vienas iš tokių veikėjų buvo Francas Antonas Mesmeris, kuris taip pat yra laikomas šiuolaikinės hipnozės pradininku.

Menų mėgėjas, žmonių žinovas

Busimasis „hipnozės tėvas“ gimė 1734 metais nedideliame Vokietijos miestelyje gerbiamoje jėgerio šeimoje. Kaip buvo tais laikais priimta, mažasis Francas gavo visapusišką išsilavinimą: berniukas mokėsi filosofijos, teisės, teologijos ir retorikos, tačiau galiausiai pasirinko medicininę kryptį. Jis įstojo į Vienos universiteto medicinos mokyklą, tačiau mokėsi be didelio įkvėpimo ir ją baigė, būdamas 32-jų metų, apgindamas disertaciją „Apie žvaigždžių ir planetų įtaką gydomosioms jėgoms“. Vien iš pavadinimo aišku, kad disertacijos tema nebuvo visiškai mediciniška. Darbo turinys egzaminuotojus suglumino: Mesmeris pareiškė, kad žvaigždės gali veikti žmogų paslaptinga jėga, taip vadinamu „pasauliniu fluidu“, perskverbiančiu visą Visatą, tuo pačiu metu ir žmones. Disertacija turėjo mažai ryšio su mokslu, tačiau buvo pilna mistikos, tačiau lieka paslaptimi, kodėl ji buvo priimta. Panašu, kad Mesmeris buvo pakankamai iškalbingas ir sugebėjo komisiją įtikinti savo teisumu.

Gavęs gydytojo laipsnį Mesmeris neskubėjo gilintis į mediciną. Jis susipažino su turtinga našle, sėkmingai susituokė ir ėmė užsiiminėti tuo, kas jam labiausiai patiko, - muzika, namų teatru ir triukšmingų švenčių organizavimu. Nuolatiniais jo salono lankytojais buvo Haidnas, Mocartas, Gliukas ir kiti garsūs to meto kompozitoriai ir muzikantai. Pats šių švenčių šeimininkas grodavo violončele, klavyru, netgi pats pagamino stiklinę armoniką, kurios skambesį gyrė visi svečiai. Jis būtų galėjęs ilgai sukinėtis aukštojoje visuomenėje, jei ne vienas nemalonus siurprizas: Mesmeriui staiga baigėsi pinigai. Tai tikrai nekelia nuostabos, nes šventės, namų teatro
pastatymai ir kitos aukštuomenės išlaidos reikalavo daug lėšų.

Bet kuris kitas būtų nusiminęs, tik ne Mesmeris. Gydytojo diplomas vis dar buvo galiojantis ir todėl jis galėjo užsidirbti pragyvenimui, nors ir ne tokiam prabangiam, kaip anksčiau. Tiesa, Mesmeris norėjo medicininę praktiką susieti su teatrališkumu, o tam reikėjo sugalvoti visiškai naują gydymo būdą. Likimas leido Mesmeriui surasti šį būdą būtent tuomet, kai to reikėjo.

Magnetizmas - Visatos pagrindas

1774 metų vasarą atvykęs anglas kreipėsi į astronomą Maksimilianą Helą (Maximilian Hell), prašydamas pagaminti ypatingos formos magnetą skrandžio skausmams gydyti.

Helas apie neįprastą užsakymą papasakojo Mesmeriui, o šis nedelsdamas nusitvėrė įdomią idėją. Nepraėjo nė mėnuo, ir jis jau buvo išbandęs stebuklingą magnetų poveikį su viena savo paciente. Froilen Esteriam kentėjo nuo migrenos, isterijos priepuolių, traukulių ir vėmimo, jokie Mesmerio skiriami vaistai jai nepadėjo. Tačiau pakako merginai ant krūtinės uždėti keletą stiprių magnetų, ir traukuliai staigiai sustiprėjo, tačiau beveik iš karto liovėsi. Po kelių seansų ligonė buvo visiškai išgijusi, o Mesmeris su savo nauju gydymo būdu pabandė supažindinti savo kolegas. Mokslo bendruomenėje šis pranešimas dėmesio nesulaukė, tačiau tai nesutrukdė Mesmeriui įkurti savo kliniką ir pradėti magnetais gydyti vis daugiau žmonių.

Tam, kad gydymas turėtų mokslinį pagrindą, Mesmeris sukūrė magnetizmo teoriją, pagal kurią viskas aplinkui - nuo gamtos iki gyvų būtybių - yra veikiama magnetinių fluidų. Žmogus yra sveikas, jeigu fluidai jo organizme juda teisingai. Tačiau jeigu magnetinės linijos nors truputį išsikreipia, organizmą apima ligos. Norint jas įveikti, reikia naudoti magnetus, kuriais magnetiniai srautai nukreipiami reikiama kryptimi.

Laikas ėjo, pacientų skaičius augo geometrine progresija, Mesmeris ėmė galvoti apie magnetinių fluidų kaupimą, kas būtų leidę vienu metu gydyti ištisas ligonių grupes. Kiek pamąstęs, jis sugalvojo „sveikatos vonią“ - didelį medinį kubilą, kuriame buvo įleisti buteliai su įmagnetintu vandeniu. Buteliai buvo sujungti su plieno plokštelėmis aplink geležinį lanką, nuo kurio link pacientų nesveikų organų buvo nuvesti laidai. Ligoniai susėsdavo aplink agregatą, liesdami vienas kitą rankomis ir taip užtikrindami geresnį fluidų praeinamumą. Pats Mesmeris seansų metu vaikščiojo aplink pacientų ratelį, kiekvienam jų iš eilės įdėmiai pažvelgdamas į akis.

Šlovė apie gydytoją augo taip sparčiai, jog netrukus stebuklinga vonia nebespėjo gydyti visų norinčiųjų. Tai Mesmerį tik džiugino. Jis įmagnetino visą marmurinį baseiną, o po to ir medžius savo parke, kad fluidai būtų visur aplinkui. Atrodo, visi šie abejones keliantys veiksmai labiau priminė šarlatanizmą, o ne naują žodį medicinoje, tačiau pacientų tai nė trupučio neatbaidė - jų skaičius be paliovos augo.

Sėkmė buvo tokia akivaizdi, kad Bavarijos mokslų akademiją Mesmerį išrinko savo nariu. Tačiau tai buvo pirmas ir vienintelis kartas, kai oficialiai buvo pripažinta magnetizuotojo veikla. Publikuotos 27 tezės apie magnetizmą daugiau nė vienoje mokslinėje bendruomenėje nesulaukė jokio dėmesio. Berlyno mokslų akademija Mesmerį pavadino svajotoju, o patį jo gydymo metodą paskelbė klaidingu. Liko guostis tik išgijusių pacientų skaičiumi ir finansine sėkme. Gydymas fluidais ėjo savo ruožtu, tačiau Mesmeriui ramybės nedavė viena nepaaiškinama keistenybė, į kurią jis iš pradžių visiškai neatkreipė dėmesio.

„Tai paties magnetizuotojo jėga“

Kai kurie pacientai stebuklingai išgydavo, dar nepritaikius poveikio magnetais, vien tik po pokalbio su gydytoju. Kartą Mesmeris dirbo su grupe klausą ir balsą praradusių moterų. Pakako jam įdėmiai apžvelgti jas, kai dviem sugrįžo klausa ir balsas, o dar kelios damos pajuto žymų pagerėjimą.

Žinoma, niekas nepastebėjo, kad magnetai dar nebuvo panaudoti, tačiau pats Mesmeris buvo suglumęs. Akivaizdu, jog kai kuriais atvejais gydomąjį poveikį pacientams padarė ne magnetai, kuriems gydytojas priskyrė stebuklingas galias, o pats Mesmeris, jo asmenybė, užburiantis žvilgsnis ir rankų judesiai. Magnetizuotojui trūko tik nedidelio žingsnio padaryti tikrą mokslinį atradimą: įtaiga kartais ligonius veikia geriau už bet kokius vaistus. Tačiau išsigandęs dėl sėkmingai veikiančios gydymo schemos, Mesmeris toliau atkakliai vystė savo idėją apie stebuklingus fluidus, skrodžiančius Visatą.

Visų Europos šalių medikai jį vieningai laikė šarlatanu ir vis drąsiau ėmė pajuokti jo taikomą metodą. Ėmė pasirodyti anoniminiai straipsniai, eilėmis parašyti paskviliai apie apgaviką gydytoją, tačiau atvirai jį niekinti kol kas niekas nesirengė. Tačiau netrukus Mesmerio nedraugams pasitaikė proga stipriai sugadinti gydytojo reputaciją.

Kartą j Mesmerį kreipėsi Marija Terezija fon Paradis, kuri apako dar vaikystėje. Mergina buvo talentinga muzikantė, ją globojo pati impera-torienė. Geriausi Vienos okulistai nesugebėjo padėti Marijai vėl praregėti, jie manė, kad jos aklumas neišgydomas, nes buvo pažeisti regėjimo nervai. Tačiau Mesmeris manė, kad jos liga yra susijusi su isterija, todėl sutiko ją gydyti. Magnetizmas nenuvylė: mergina dalinai vėl pradėjo matyti. Tačiau specialiai sukviestas gydytojų konsiliumas pareiškė, kad regėjimo sugrįžimas pacientei buvo įteigtas, tačiau iš tikrųjų nebuvo jokio pagerėjimo. Dėl to Marija vėl visiškai apako. Kilo didžiulis skandalas.

Mesmeriui teko mesti viską, ką buvo užgyvenęs, palikti pacientus ir išvykti iš Vokietijos. Iš pradžių jis persikėlė į Šveicariją, o dar po kiek laiko atsidūrė Paryžiuje.

Avantiūrinės biografijos finalas

Reikia pripažinti, kad į Paryžių Mesmeris papuolė pačiu tinkamiausiu laiku. Revoliucijos išvakarėse Prancūzijos visuomenė, kaip niekada anksčiau, domėjosi magija, spėjimais ir kitais panašiais dalykais. Stebuklingi vokiečių gydytojo metodai tarp paryžiečių sukėlė tikrą furorą. Mesmerio populiarumas augo kiekvieną dieną, juo domėjosi visi - pradedant paprastais žmonėmis ir baigiant karališkąja pora.

Pats Mesmeris savęs nelaikė jokiu stebukladariu ir savo teorijoje nematė nieko mistiško. Priešingai, jis manė, jog pacientus išgydo, remdamasis griežta moksline teorija, ir labai norėjo sulaukti pripažinimo būtent mokslo pasaulyje. Tačiau Prancūzijos mokslų akademija, iš kolegų Vienoje gavusi neigiamus atsiliepimus apie Mesmerį, visiškai ignoravo abejones keliantį magnetizmą. Nors paties gydytojo sėkmė Prancūzijos salonuose buvo akivaizdi, mokslininkai neskubėjo pripažinti naują gydymo metodą. Liudvikas XVI išleido įsakymą, kuriuo įpareigojo mokslo pasaulį paskelbti galutinę išvadą apie Mesmerio taikomus gydymo metodus. Komisija pateikė tvirtą išvadą, jog jokio magnetizmo nėra, tačiau pažymėjo kai ką gydytojo asmenybėje: „Viską nulemia pats žmogus, magnetizuojantis pacientus... Be abejo, šiuo atveju veikia kažkokia jėga, valdanti žmogaus poelgius ir padaranti juos pavaldžius sau. Tai yra paties magnetizuotojo jėga“.

Sprendimas buvo galutinis ir jis atėmė bet kokią galimybę Mesmeriui sulaukti pripažinimo iš savo kolegų. Netekęs prasmės toliau dirbti, jis išvyko į Šveicariją, apsigyveno mažame miestelyje ir taip nepastebimai nugyveno dar keletą dešimtmečių, jog daugelis manė, kad jis jau seniai yra miręs.

Mesmeriui dar esant gyvam atsirado jo pasekėjų, tačiau jis pats taip ir mirė visų užmirštas. Stefanas Cveigas taip apie jį rašė: „Vargu ar pasaulio istorijoje yra kitas toks pavyzdys, kai iš šlovės viršūnės taip staigiai nukrentama į užmaršties ir nežinomybės bedugnę“.

Krienai nuostabūs vaistai ir prieskonis, kuris turi didelę maistinę vertę.

Didžiojoje pasaulio dalyje jie labai vertinamas dėl nesuskaičiuojamų jo savybių ir privalumų mūsų organizmui.

Krienuose yra daug vitamino C, kalcio, baltymų, ir ne tik, todėl jie kovoja su įvairiomis ligomis – nuo odos susirgimų iki piktybinių navikų.

Be to, jų sudėtyje daug ląstelienos, todėl jie gerina virškinimą, o jų sultys prisideda prie virškinimo sistemos sveikatos bei pašalina iš organizmo toksinus.

Vienas iš pagrindinio jų privalumų yra atminties, klausos ir regėjimo gerinimas, jūs turėtumėte pasinaudoti šiuo receptu!

Štai kaip reikia paruošti krienus!

Jums reikės:

– krienų (125 g);

– citrinų (4 vienetai);

– medaus ( 2 v. š.);

– imbiero (2 cm šaknies);

– cinamono (2 v. š. miltelių).

Paruošimas ir vartojimas:

Pirmiausia gerai nuplauti imbierą ir krienus, po to juos nulupti ir supjaustyti smulkiais gabalėliais. Dabar į imbierą ir krienus įspausti citrinos sulčių, įdėti medaus, įberti cinamono ir viską susmulkinti smulkintuvu.

Po to mišinį perdėti į stiklinę tarą, sandariai uždengti ir atvėsinti.

Šis sirupas yra labai veiksmingas riebalų deginimui, gerina atmintį, klausą ir regėjimą. Vartoti kiekvieną dieną po 1 valgomąjį šaukštą iki tol, kol bus būtina.

Prieš vartodami pasikonsultuokite su gydytoju!     

Česnakų rūšių įvairovė Lietuvoje nemaža, tačiau populiariausias išlieka valgomasis česnakas. Tai mitais apipintas vaistinis, maistinis ir prieskoninis augalas. Ar jis gali būti naudingas? Tikrai taip. Ar kiekvieną žiemos vakarą grįžus namo reikia suvalgyti skiltelę česnako su rieke juodos duonos ir sviesto? Pasvarstykime pažvelgę į šio augalo neigiamas savybes:

• Dažnai ir gausiau valgant česnakus padidėja tikimybės sirgti inkstų, kepenų ligomis bei cukralige.
• Jį atsargiai reiktų naudoti sergantiems astma, alergiškiems žmonėms.
• Česnakuose besikaupiantys eteriniai aliejai efektyviai naikina bakterijas ir virusus. Tai kartais palanku, o kartais žalinga. Mūsų žarnyne gausu naudingų, padedančių virškinti bakterijų, tad dažnas česnako naudojimas čia gali pridaryti ir neigiamų padarinių.
• Jei česnakus vartojate reguliariai kurį laiką – jis tampa mažiau veiksmingas.

Liaudies medicina česnaką garbina kaip vaistą nuo pačių įvairiausių sutrikimų. Tai profilaktinė priemonė senstantiems, sauganti nuo sklerozės, stiprinanti širdį, gerinanti medžiagų apykaitą net afrodiziakas.

Gydymo tikslais namuose česnaką naudoja išradingiau nei tik valgant, tai įvairūs kompresai, pavilgai, česnakų dėjimas į vilnones kojines, kišimas į nosį bei ausį. Tokiais atvejais, manau, tai daugiau Placebo efektas, pasireiškiantis dėl netradicinio panaudojimo būdo ar ritualo, nei pačio augalo veikliųjų medžiagų nauda.

Apibendrinant česnako vartojimą galima būtų patarti – naudokite jį kaip prieskonį, kaip vaistą, gausus naudojimas daugiau pakenks nei pagelbės.

Naudotos literatūros sąrašas

• [23] Šimkūnaitė Eugenija. “Sveiko gyvenimo receptai” Vilnius: Žuvėdra, 2007. ISBN 978-9955-669-22-7
• [27] Taunytė Filomena. “Gyvenimas be stogo” Vilnius: Tyto alba, 2009. ISBN 978-9986-16-702-0

Sureguliuokite omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių disbalansą organizme. Šios rūgštys yra svarbios kelioms organizmo funkcijoms, o jų stoka gali sukelti įvairių ligų. Ideali proporcija būtų 1:1,7, deja, šiuolaikinio Vakarų šalių gyventojo racione santykis dažniausiai būna 1:20 omega-6 riebalų rūgščių naudai (jų esama, pvz., kukurūzų ir saulėgrąžų aliejuose). Visada verta turėti omenyje, kad geriau su maistu gauti daugiau omega-3 ir mažiau omega-6 riebalų rūgščių. Jei vartojate maisto papildų, teikite pirmenybę žuvų taukams arba linų ar sėmenų aliejui, kuriuose yra apie 60 proc. omega-3 riebalų rūgščių.

Ką omega-3 riebalų rūgštys daro organizme?

Omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys veikia ir sveikatą, ir savijautą.

• Saugo kraujagysles ir išlaiko jas elastingas. Padeda palaikyti tolygų širdies ritmą.
• Skatina kalcio absorbavimą griaučiuose. Padeda išvengti osteoporozės.
• Reguliuoja kraujagyslių formavimąsi akyse. Mažina galimybę kentėti nuo sausų akių sindromo ir regos pablogėjimo, kuris susijęs su senatve.
• Smegenyse jos tiek pat svarbios, kaip kauluose kalcis. 60 proc. smegenų sudaro riebalai! Omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja procesuose, kurie susiję su nuotaika, mokymosi sutrikimais, stresu, senatvine demencija.
• Malšina uždegimus. Tai labai svarbu asmenims, kurie serga lėtinėmis, autoimuninėmis ir uždegiminėmis ligomis (įskaitant bronchų astmą, artritą, žvynelinę, vėžį, alergijas, migreną).
• Yra ląstelių apvalkaluose ir veikia šių pralaidumą.

Faktai, kurie įtikina

• Žmones, kurie reguliariai valgo žuvies, rečiau ištinka depresija ir bipoliniai sutrikimai. Depresija sergančių asmenų kraujyje paprastai būna mažiau omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, palyginti su šia liga nesergančiais žmonėmis.1
• Asmenis, kurie su žuvimi gauna omega-3 riebalų rūgščių, rečiau kamuoja širdies ligos, aritmija, aterosklerozė, periferinių kraujagyslių ligos, jie rečiau patiria širdies priepuolius, miokardo infarktus.2
• Omega-3 riebalų rūgštys gali sumažinti krūties vėžio riziką. Savo ruožtu sergantiems asmenims šios rūgštys gali padėti sveikti ir sumažinti tikimybę, kad liga pasikartos.3
• EPR ir DHR-omega-3 riebalų rūgštys-mažina pirmalaikio gimdymo riziką.4

Pakels nuotaiką

Omega-3 nesočiąsias riebalų rūgštis būtų galima vadinti maisto papildu nuo uždegimo. Kadangi dauguma atvejų sveikatos problemų priežastis yra uždegimas, omega-3 riebalų rūgštys yra gyvybiškai svarbios. Be to, jei omega-6 riebalų rūgščių persvara maisto racione yra iš esmės didesnė (dažniausiai taip ir yra), omega-3 riebalų rūgščių reikėtų vartoti proporcionaliai daugiau.

Laikoma, kad omega-3 riebalų rūgštys taip pat daro įtaką serotonino veiklai smegenyse, o tai pagerina mūsų nuotaiką. Produktai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių (riebios žuvys, riešutai, sėklos ir aliejai, pvz., sėmenų ar kanapių aliejai), optimaliai aprūpins organizmą omega-3 riebalų rūgštimis ir padės pakelti nuotaiką.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Su K. P., Matsouka Y., Pae C. U. Omega-3 Polyunsaturated Fatty Acids in Prevention of Mood and Anxiety Disorders. Iš: Clin Psychopharmacol Neurosci, 2015; 13(2):129—137
2. Jain A. P., Aggarwal K. K. Y., Zhang P. Omega-3 fatty acids and cardlovascular disease. Iš: Eur Rev Med Pharmacol Sci, 2015; 19(3):441-445
3. Fabian C. J., Kimler B. F., Hursting S. D. Omega-3 fatty acids for breast cancer prevention and survivorship. Iš: Breast Cancer Res, 2015; 17(1):62
4. Swanson D., Block R., Mousa A. S. Omega-3 Fatty Acids EPR and DHR: Health Benefits Throughout Life. Iš: Adv Nutr, 2012;3(1):1-7
5. Tarptautinis leidinys "Ko gydytojai tau nepasako"

Pažįstamas neseniai manęs paklausė, ar didesnės vitamino C dozės padės apsisaugoti nuo visų infekcijų, taip pat ir virusinių? Gal nereikėtų ir skiepų, taip reklamuojamų visuose informacijos priemonėse?

Kadangi mano draugas yra išsilavinęs žmogus ir pastoviai nardo internete, todėl surado ir kažkada ir L. K. Polingo propaguotas idėjas, jog vitaminas C didelėmis dozėmis praktiškai garantuoja absoliučią apsaugą nuo visų nepageidaujamų infekcijos šaltinių. Iš tiesų, savo laiku Nobelio premijos laureatas L. K.Polingas (1901-1994) siūlė vartoti vitamino C dozes net 50 kartų didesnes, nei fiziologinės, kas, jo nuomone, leistų apsaugoti žmones nuo visų infekcijų, nereikėtų net antibiotikų.

Pirmiausia, chemijos genijus pats išbandė siūlomą metodą ir buvo įsitikinęs, jog rezultatai patvirtino išsakytus teiginius. Deja, greitai sulaukė farmacinių firmų (ypač gaminančių antibiotikus) aršaus puolimo – pradėta aiškinti, kad prie vitamino C galima priprasti kaip prie narkotikų, o vartojimą nutraukus, prasidės abstinencijos reiškiniai. Be to, vitaminas C turi dar ir toksinį poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir pan. Deja, pasitvirtino seniai žinoma tiesa, kad sukompromituoti bet kokią idėją yra kur kas lengviau, negu įrodyti aiškią tiesą, todėl prireikė daug metų, kad vitaminas C būtų reabilituotas.

Šiuo metu mokslo neginčijamai įrodyta, jog vitaminas C (askorbo rūgštis) yra vienas iš svarbiausių žmogui būtinų vitaminų, stiprinančių mūsų imuninę sistemą, o tai ženkliai padeda organizmui kovoti tiek prieš bakterines, tiek ir virusines infekcijas.

Moksliniai tyrimai parodė, kad peršalimo ligas papildomai gydant vitaminu C, trumpėja ne tik gijimo trukmė, bet ir pati uždegimo eiga būna lengvesnė. Taip pat nustatytas neabejotinai teigiamas vitamino C poveikis mūsų centrinei nervų sistemai (CNS).

Vitaminas C skatina įvairių neurotransmiterių sekreciją, todėl padeda užtikrinti normalią mūsų smegenų veiklą. Jei blogėja atmintis, sunku skaityti, rašyti, susikaupti, viena iš priežasčių gali būti vitamino C trūkumas. Kadangi vitaminas C gerina geležies įsisavinimą organizme, todėl mažakraujysčių gydymui naudojami kompleksiniai geležies ir vitamino C preparatai. Net dantų sveikatai vitaminas C labai svarbus, nes, sudarydamas junginius su kalciu, sutvirtina žandikaulių alveolių kaulą, o mažindamas kapiliarų sienelių pralaidumą, stabdo dantenų kraujavimus.

Todėl, seniau, jūreiviams dėl vitamino C trūkumo susirgus skorbutu, ne tik atsirasdavo kraujosruvos, kraujavimai iš dantenų, bet imdavo klibėti ir dantys.

Svarbu paminėti, kad vitaminas C dalyvauja kolageno biosintezėje, o kolagenas yra svarbi tarpląstelinė medžiaga, kuri suteikia audiniams atsparumą, leidžia greičiau susiformuoti po įvairių sužeidimų randams. Nereikia taip pat užmiršti, kad vitaminas C reguliuoja cholesterolio kiekį, lėtina aterosklerotinius procesus, be to, yra dar ir antioksidantas, padedantis neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus.

Svarbios taip pat ir antivėžinės vitamino C savybės. Kadangi vitamino C žmogaus organizmas nesintezuoja ir nekaupiamos jo atsargos, kasdien suaugusiam būtina gauti iki 75 mg. Beje, žindyvėms pavasarį ir vasarą kai kurie mokslininkai rekomenduoja vitamino C paros dozę padidinti net iki 300 mg (kurso trukmė – 2mėn.), nors nėščiosioms užtenka ir 100 mg.

Sergant kvėpavimo organų, virškinimo trakto, kepenų ligomis vitaminas C dažnai įtraukiamas į kompleksinio gydymo schemas.

Piktnaudžiaujantiems alkoholiu, chroniniams rūkoriams, o taip pat vartojantiems antibiotikus, barbitūratus siūloma vitamino C paros dozę didinti 20-30 proc.

Kalbant apie vitamino C perdozavimą, tenka pažymėti, kad jo perteklius lengvai pasišalina per inkstus. Nors išsakyta kritika vitamino C populiarumo nesumažino, bet reikia pripažinti, kad didelės šio vitamino dozės gali sudirginti skrandžio gleivinę, padidinti kraujo krešėjimą, prisidėti prie oksalatinių akmenų šlapimtakiuose susiformavimo, slopinti insulino sintezę bei nėščiosioms sukelti persileidimus dėl estrogenų sekrecijos didinimo.

Savaime suprantama, kad tais atvejais, kai organizme perteklius geležies, irgi nepatartinas vitaminas C. Sveikam suaugusiam, racionaliai besimaitinančiam, kai kasdieniniame racione yra paprikų, brokolių, kopūstų, petražolių, krapų, vitamino C hipovitaminozė tikrai negresia. Jau nekalbant apie tokias uogas kaip erškėtuogės, braškės, juodieji serbentai, kurių užtektų 50-100 g, o apelsinų, mandarinų, greipfrutų – 200g, kad pilnai patenkintume vitamino C kasdieninius poreikius. Kas kita – kūdikis, kai mama negali natūraliai maitinti, o karvės pienas dar ir užvirinamas. Tada siūlyčiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Nors vitaminas C ir stimuliuoja imuninę sistemą, specifinio imuniteto prieš atskirus virusus ar mikrobus jis nesukuria, todėl skiepai būtini ir nekvestionuojami.

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil.dr. Julius Kalibatas

Autorius: Julius Kalibatas, rašo Delfi.lt

Ar kada susimąstėte, kodėl staiga liovėsi skrydžiai į Mėnulį ir NASA nebandė pastatyti ten stoties? Vietoj pastarosios šiandien viso pasaulio astronautai naudojasi ne itin patogia Žemės orbita skriejančia kosmine stotimi, kurioje net nėra užtektinai vietos saugoti didesnių maisto ir kitokių atsargų. Ar gali būti, kad Žemės palydovas jau seniai užimtas? Sklinda kalbos, kad tamsiojoje Mėnulio pusėje, paslėptoje nuo žmonių akių ir teleskopų, stūkso ateivių bazė. Beje, vis daugiau žmonių tikina galintys įrodyti, kad tai tiesa.

Amerikiečius išvijo ateiviai…

Yra teigiančių, kad pats Neilas Armstrongas – pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje – teigė, jog Žemės palydovą užėmė nežemiški gyventojai, kurie neva nedviprasmiškai liepė astronautams išskristi ir daugiau niekada negrįžti. Skamba kaip pokštas, tiesa? Tačiau vienas garsiausių visų laikų amerikiečių konspiracijos teoretikų Miltonas Cooperis, neva tarnavęs JAV oro ir jūrų laivyno pajėgose, teigė, kad Mėnulyje ne tik egzistuoja ateivių bazė, bet žmonės jai netgi sugalvojo pavadinimą. Anot M. Cooperio, JAV karinio jūrų laivyno žvalgyba šią bazę vadina „Luna“ ir joje vyksta milžiniški kasybos darbai. Dar daugiau – vyras tikino, kad ateiviai joje laiko pagrindinius erdvėlaivius, o į Žemę iš ten keliauja mažesnėmis skraidančiomis lėkštėmis. M. Cooperis šventai tikėjo, kad šią ateivių bazę nufilmavo „Apollo“ misijų astronautai.

Liepė tylėti?

Yra teigiančių, kad NASA turėjo, galbūt vis dar turi, šimtus arba netgi tūkstančius nuotraukų, kuriose matosi nežemiški pastatai ir kasimo įranga. Gali būti, kad nuotraukos, kurias NASA atstovai pateikė visuomenei, buvo kruopščiai koreguotos, kad jose viso to nesimatytų. Dar daugiau – yra manančių, kad NASA apie nežemiškų būtybių veiklą Žemės palydove žinojo dar prieš tai, kai N. Armstrongas, B. Aldrinas ir kiti astronautai išsilaipino ant palydovo paviršiaus.

Teigiama, kad astronautams, mačiusiems nežemiškas būtybes ir jų techniką Mėnulyje, draudžiama apie tai pasakoti, o jei kuris nors prabyla, sumaišomais su purvais tiesiogine šių žodžių prasme. Vis dėlto internete gausu neaiškios kilmės tinklalapių ir tariamų pokalbių, kuriuose N. Armstrongas bei B. Aldrinas neva tikina Mėnulyje matę didžiulius erdvėlaivius ir kitus ženklus, reiškiančius, kad ateiviai okupavo mūsų planetos palydovą. Deja, kiek visoje šioje Mėnulio ateivių bazės konspiracijos teorijoje tiesos, žino tik tie, kas ten pabuvojo.

Gali būti tuščiaviduris

Yra manančių, kad Žemės palydovas buvo sukurtas ateivių, pasitelkiant daug gilesnes mokslo žinias ir tobulesnes technologijas negu tos, kuriomis šiandien gali didžiuotis žmonės. Netgi yra teigiančių, kad Mėnulis yra tuščiaviduris, o milžiniška ateivių bazė įkurta ne ant kosminio kūno paviršiaus, o jo viduje. Teigiama, kad ši stulbinanti hipotezė pirmą kartą buvo paskelbta dviejų rusų mokslininkų – M. Vasino ir A. Shcherbakovo – dar XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Vyrų teigimu, Mėnulis yra natūralus kosminis kūnas, kurį ateivių inžinieriai pavertė dirbtine struktūra. Šios būtybės neva išlydė kietą palydovo branduolį, o lavą pylė ant jo paviršiaus. Tuomet ateiviai jį neva „patalpino“ Žemės orbitoje dėl mums nežinomų priežasčių. Kuo rusų mokslininkai grindė savo teoriją, kad Mėnulis turi vidinę konstrukciją iš itin atsparios medžiagos? Anot jų, į palydovo paviršių atsitrenkę netgi itin dideli meteoritai neišmuša gilių kraterių. Be to, pastarųjų dugnai apskritai neretai yra plokšti arba vos išgaubti. Dar daugiau – M. Vasinas ir A. Shcherbakovas teigė, kad natūralus uolėtas Mėnulio paviršiaus sluoksnis yra tik maždaug 8 km, o ateivių sutvirtintas karkaso sluoksnis – apie 32 km storio. Po pastaruoju esą gali būti ertmė, kurios atmosfera tinka gyventi ateiviams.

Aptiko piramidę?

Teigiama, kad „Apollo 17“ buvo paskutinioji amerikiečių organizuota misija į Mėnulį. Per ją žmonės ant palydovo paviršiaus išsilaipino šeštą ir paskutinį kartą žmonijos istorijoje. Sąmokslo teoretikai, akylai tyrinėdami šios misijos dalyvių padarytas nuotraukas, prieinamas plačiajai visuomenei, itin susidomėjo fotografija, kuri į katalogą įtraukta numeriu AS17-135-20680. Tai visiškai pilka, neaiški nuotrauka, kurioje sunku įžiūrėti ką nors aiškaus. Tyrėjai tikina, kad iš pradžių ji gali neatkreipti dėmesio, bet atidžiau panagrinėjus galima pamatyti pilkame fone besislepiantį trikampį objektą. Nusprendus patyrinėti vaizdą ir pasitelkus kontrasto didinimo bei apšvietimo nuotraukų koregavimo priemones neva pavyko sukurti aiškesnį vaizdą. Panašu, kad Mėnulyje stovi… piramidė. Ar gali būti, kad egiptiečiai lankėsi jame ir paskui pastatė Gizos piramides? Galbūt pirmuosius tokio tipo statinius Žemėje iš tiesų statė nežemiškos būtybės? Juk būtent piramidės formos statinių yra beveik visuose Žemės kampeliuose. Nežinia, kiek jų palaidojo laiko dulkės, kiek dar neatrasta. Kai kurie tyrėjai tvirtina, kad tai – tiesiog sugadintas kadras. Pastarasis eina iš karto po nuotraukų, kuriose įamžintas misijos mėnuleigis, todėl gali būti, kad tai tam tikra transporto priemonės dalis, kuri susigadinusioje nuotraukoje atrodo kaip piramidė tolimame horizonte ir kaitina jautrią ufologų vaizduotę.

Net kelios dešimtys statinių

Anot prancūzų Mėnulio anomalijų tyrėjo Sebastieno Spelierio, tyrinėjant Žemės palydovo paviršiaus vaizdą per programą „Google Moon“ galima identifikuoti nenatūralios kilmės objektus. Būtent tai padaręs paskelbė 2015 kovo 30 d. „Youtube“ patalpintame įraše. Jame komentuoja, kad, nepaisant NASA tylos šiuo klausimu, mažiausiai 30 aiškiai matomų struktūrų Mėnulio paviršiuje išsklaido visas abejones dėl ateivių egzistavimo. Kita vertus, skeptikai tikina, kad S. Spelierio tam tikrų tamsių dėmių ir dėmelių Mėnulio paviršiuje interpretacijos bei jų vadinimas ateivių sukurtais pastatais nėra naujovė. Tačiau niekas iki šiol neįrodė, kad tos dėmės – tai pastatai. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Scottas Waringas, tinklalapio „UFO Sightings Daily“ redaktorius, patikino, jog visos S. Spelierio per „Google Moon“ darytos nuotraukos, neva įrodančios, kad Mėnulyje stovi ateivių pastatai, yra nekoreguotos ir originalios. Vyras kategoriškai teigia, kad tai nėra klastotė. Beje, tai nėra pirmas „Youtube“ paskelbtas prancūzo įrašas. Anksčiau patalpintame vaizdo įraše vyras tikino daugiau negu 2 600 km ilgio ruože suradęs 40 struktūrų, kurios esą galėtų būti statiniai. Anot S. Spelierio, taisyklinga pastarųjų forma leidžia spręsti, kad tai – dirbtinės, o ne natūralios kilmės objektai.

Tiesa, S. Spelieris nebuvo pirmasis Mėnulio anomalijų medžiotojas, kuris tvirtino Žemės palydove aptikęs ateivių pėdsakus. 2014-ųjų sausį vienas Mėnulio paviršiaus tyrėjas sulaukė itin daug internautų dėmesio po to, kai pranešė radęs pleišto formos objektą viename nedideliame krateryje, esančiame „Maskvos jūra“ vadinamoje Mėnulio srityje. Teigiama, kad jo koordinatės „Google Moon“ programoje – 22°42’38.46″N 142°34’44.52″E. Palei struktūros kraštą V forma 90 º kampu buvo išdėstyti 7 šviesūs taškeliai, kuriuos būtų galima palaikyti dirbtinėmis šviesomis. Pastarieji ir nenuginčijama simetrija leido daryti išvadą, kad objektui turėtų būti pridedamas dirbtinis antspaudas.

Būta ir daugiau pranešimų apie neva Mėnulio paviršiuje pastebėtas neaiškias formas. Vis dėlto visi jie mokslininkų buvo atmesti kaip klastotės, t. y. sukurti pasinaudojant nuotraukų koregavimo programine įranga. Tačiau ufologai ir anomalijų medžiotojai tikina, kad tai – tik dar vienas bandymas nuslėpti tiesą, kas iš tiesų vyksta Mėnulyje.

Įdomu

• Žemės tankis yra 5,5 g/cm³, Mėnulio – tik 3,3 g/cm³. Teigiama, kad tai – vienas pagrindinių faktų, verčiančių tikėti, jog Žemės palydovas yra tuščiaviduris.
• „Apollo 11“ misijos dalyvis B. Aldrinas grįžęs iš Mėnulio ilgus metus kovojo su alkoholizmu ir depresija. Dėl garsaus astronauto psichologinių problemų sąmokslo teorijų kūrėjai kaltino NASA, Pentagono, CŽV ir kitų valstybinių institucijų draudimą viešai kalbėti apie ateivius Mėnulyje.
• Mokslininkams vis dar sunku paaiškinti Mėnulio kilmę. Viena populiariausių hipotezių – kad prieš 4,5 bilijonų metų į dar besiformuojančią Žemę atsitrenkė kitas kosminis kūnas. Nuo mūsų planetos atskilo daug nuolaužų, tarp kurių buvo ir ta, iš kurios susiformavo Mėnulis. Yra manančių, kad Mėnulis galėjo atskilti nuo objekto, atsitrenkusio į Žemę.
• Yra teigiančių, kad Mėnulis, kaip natūralus palydovas, yra sunkiai paaiškinama anomalija. Mat šis dangaus kūnas akivaizdžiai per didelis, kad būtų galėjęs natūraliai pakliūti į Žemės orbitą. Tad gali būti, kad jis yra dirbtinis, kurį kažkas specialiai „pakabino“ šalia mūsų planetos.
• Programa „Google Moon“ veikia tokiu pat principu kaip garsioji „Google Earth“. „Google Moon“ buvo paleista 2009 m. 40-ųjų „Apollo 11“ misijos metinių proga. Būtent pasinaudodami ja konspiracijos teorijų šalininkai „vaikšto“ Mėnulio paviršiumi ir ieško anomalijų.

Rašo: priekavos.lt

Gegužės 13-toji, meilės deivės Mildos, diena nublanksta prieš šv. Valentino dieną, o visai be reikalo! Šią dieną anksčiau kaimuose būdavo organizuojama gegužinė, kuriose užsimegzdavo naujos pažintys, draugystės, vėliau pasibaigdavusios santuokos įžadais.

Pirmą kartą legendą apie baltų deivę Mildą (kituose šaltiniuose minima kaip Aleksota) aprašė istorikas ir tautosakos tyrėjas Teodoras Narbutas (1784 – 1864) ir nuo tol netyla kalbos, ar tokia deivė, stebėtinai panaši į senovės graikų Afroditę ir romėnų Venerą, apskritai egzistavo. Tuo labiau, kad istorinių įrodymų rasta labai mažai. Manoma, kad deivei Mildai skirta šventykla galėjo būti įsikūrusi Vilniuje, ant dabartinio Trijų Kryžių kalnų ir dar dvi Kaune – Aleksote šalia Svibirgalos šaltinio, kita – Nemuno ir Neries santakoje. Vienas iš nedaugelio įrodymų, kad baltų gentys iš tiesų garbino šią meilės, laisvės ir piršlybų deivę – tai XIX amžiuje Gedimino kalno požemyje rasta maždaug sprindžio dydžio statulėlė. Meilės kerus pasaulyje Milda pažerdavo skriedama oro vežimu, traukiamu akinančiai baltų balandžių. Švęsdami meilės šventę jaunimas rengdavo gegužines, vakarones, kur netrūkdavo nei smagių žaidimų, šokių ir meilės burtų. Tikima, kad šią dieną išsipildo meilės užkalbėjimai ir burtai. Sužydėjus gegužės žiedams deivės Mildos sūnus nykštukas širdį meilės nuodais tikriausiai užkrės ne vienam.

Būrimas meilei arba sužinokite, kas ir koks bus jūsų išrinktasis!

• Norint sužinoti, kas yra slapčia jus įsimylėjęs, reikia atsakyti į kelis klausimus. Į šiuos klausimus reikia atsakyti iš karto, nedvejojant. Atsakymus užsirašyti ant popieriaus lapo.
• Pasirinkite vieną metų laiką: ruduo, pavasaris, vasara ir žiema.
• Kaip jūs vykstate iš taško A į tašką B? Pėsčiomis, viešuoju transportu, automobiliu, įvairiai.
• Kaip bendraujate? Telefonu, per socialinius tinklus, akis į akį.
• Pasirinkite vieną gyvūną: šuo, katė, papūga, žiurkėnas, lapė.
• Koks būtų tobulas rytas? Puodelis kavos ir gera muzika; pagulėti lovoje ir panaršyti pusvalandį telefone; pamiegoti iki pietų; pabėgioti ar padaryti mankštą.
• Pasirinkite skaičių: 5, 6, 7, 10, 8.
• Pasirinkite spalvą: žalia, raudona, juoda, mėlyna, balta.
• Kaip labai pasitikite savimi? Nuo 0 iki 10 %; 11 – 35 %; 36 – 50 %; 51 – 70 %; 70 % ir daugiau.
• Užrašykite lietuviškos dainos, kurios paskutinį kartą klausėtės pavadinimą (arba paskutinę, kurią dabar atsimenate).
• Sugalvoti skaičių nuo 0 iki 31.
• Pasirinkite skaičių: 3, 6 arba 8.

Dabar iššifruoti atsakymus ir sužinokite pranašystę meilei!

• Ruduo – neseniai įsimylėjote (nuo vienos dienos iki kelių savaičių); vasarą – nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių; pavasaris – apie pusę metų; žiema – mylite jau labai seniai.
• Pėsčiomis – turite bendrų draugų, su kuriais nesate per daug artimi; viešuoju transportu – jis arba ji bendrauja su kokiu nors jūsų giminaičiu arba jūsų tėvai jį pažįsta; automobiliu – jis yra jūsų draugas arba jis draugauja su vienu iš jūsų draugų; įvairiai – neturite bendrų draugų.
• Socialiniuose tinkluose – jis kartais galvoja apie jus; telefonu – jis galvoja apie jus daugiau negu apie kitus; akis į akį – jis galvoja apie jus nuolat, net prieš eidamas miegoti.
• Šuo – jo charakteris pašėlęs, jis labai draugiškas; katė – jis yra tylus ir įžūlus; papūga – jis dažnai juokauja ir jį visi mėgsta; lapė yra paprastas žmogus, su juo lengva bendrauti gyvenime, yra geras ir malonus.
• Kava su muzika – brunetas; pagulėti dar pusvalandį ir panaršyti internete – blondinas; miegoti iki pietų – raudonplaukis arba rudų plaukų savininkas; rytinė mankšta – blondinas.
• 5 – jūsų ūgio arba šiek tiek aukštesnis; 6 – keliais centimetrais aukštesnis už jus; 7 – 10 cm aukštesnis; 8 – labai aukštas.
• Žalia – rengiasi paprastai, nemėgsta išsiskirti iš minios; raudona – rengiasi madingai ir mėgsta išsiskirti; juoda – klasikos mėgėjas; mėlyna – sportinio stiliaus mėgėjas; balta – rengiasi pagal nuotaiką ir progą.
• 0 iki 10 % – jūs niekada nebendravote; 11 – 35 % – buvote kartą susirašę; 36 – 50 % – kartais susirašinėjate; 51 – 70 % – vieną kartą kalbėjote, bet po to daugiau beveik niekada jo nematėte; 70 % ir daugiau – labai dažnai bendraujate.
• Pirmoji dainos pavadinimo raidė rodo, kokia bus jūsų būsimo išrinktojo pirmoji vardo raidė. Jeigu nėra tokio vardo, kuris prasidėtų pirmąją dainos pavadinimo raide, žiūrėti į antrąją raidę ir pagal ją spėti.
• Kartų skaičius, kai jis prisipažino jums apie savo jausmus – 0 reiškia „niekada“.
• Šį būrimą reikia parodyti tiek žmonių, kokį skaičių pasirinkote, atsakydami į paskutinį klausimą.

Rašo: priekavos,lt

Spuogai ant nugaros – ši problema dažniausiai pasitaiko karštomis mėnesio dienomis. Šis receptas padės lengvai ir paprastai pašalinti juos.

Siūloma naudoti druskos priemone. Jus galite taip pat naudoti ir jūros ir Himalajų druską. Taip, bet verta naudoti druską su sudedamosiomis medžiagomis, kurios sušvelnintu odą, sumažintu uždegimą ir padės greičiau užgydyti žaizdas. (paranormal.lt)

Tokie ingredientai gali būti naudojami, kaip aliejai ir žolės.

Iš efektyviausių aliejų: alyvuogių, kokoso, migdolų, avokado.

Iš žolelių: medetkų, šalavijų, saldymedžio šaknies, ramunėlių, ugniažolės ir kiaulpienės. Žolelės turi būti susmulkintos prieš pradedant naudoti.

Taip pat šis receptas padės suaktyvinti kraujotaką, limfos cirkuliaciją, toksinų valymo procesą ir skysčių perteklių. Ypač, reiktų šią priemonę naudoti, jei norite atsikratyti celiulito ir kakle ir nugaroje skausmą.

Sudėtis:

• 2 šaukštai druskos;
• 2 šaukštai aliejaus;
• 2 šaukštai smulkintų žolelių.

Sumaišykite sudedamąsias dalis ir galima jau naudoti.

Šis mišinys turi būti naudojamas ant drėgnos odos, švelniai masažuojant. Nenaudokite jėgos odai pažeisti. Tada palikite veikti 5-7 minutes ir nuplaukite dideliu kiekiu šiltu vandeniu.

Rekomenduojama naudoti 2 kartus per savaitę kol visiškai išnyks spuogai ir 1 kartą per 7-10 dienų prevencijai.

Taip pat rekomenduojama maudytis vonioje su jūros druskos, sodos ir žolelių nuoviru. Ypač efektyvus šalavijų nuoviras, kadangi jis sumažina prakaitavimą ir pagerina odos gijimą.

Taip pat galite pridėti medaus (jei nesate alergiški), maltą kavą ir cukrų.

Šio gėrimo ingredientai turi savybių, neleidžiančių vystytis vėžinėms ląstelėms, valo kraują ir aktyvina imuninę sistemą!

Siūloma natūrali priemonė prevencijai nuo vėžio iš 3 galingų ingredientų. Rezultate gausite vieną iš paprasčiausių, natūralių vėžio prevencijos priemonių, turintį didelį potencialą. (paranormal.lt)

Prevencinis vėžio poveikis yra susijęs su dideliu kiekiu antioksidantų, kuriuos turi šis gėrimas. Jei nėra pakankamai antioksidantų, atsiranda oksidacinis stresas, kuris yra pagrindinis vėžio rizikos veiksnys.

Kopūstai turi 36 antocianinų nuo vėžio. Šie junginiai yra specialios flavonoidų rūšys, kurios susijusios su apsauga nuo vėžio. Antocianinai turi dvigubą poveikį, palyginant su vitaminu C. Jie beveik akimirksniu stiprina imuninę sistemą ir sukelia idealią natūralią gynybos sistemą.

Mokslininkai mano, kad reguliariai naudojant, kas dieną po apelsiną, šios ligos kelias užkertamas 50%. Apelsinai stiprina imuninę sistemą ir užkerta kelią auglių augimui.

Burokėliai atstato kepenis ir apsaugo nuo senėjimo. Jis naudojamas gydantis kraujo problemas, ypač gydant anemiją. Sėkmingai reguliuoja kraujo spaudimą. Burokėliai dažniausiai naudojami gydyti genitalijų vėžį (sėklidžių ir makšties vėžį).

Antivėžinės sultys su violetiniais kopūstais ir burokėliais

Reikalingi ingredientai:

• ¼ raudono kopūsto;
• 100 g burokėlių;
• 1 apelsinas.

Sudėkite ingredientus į maišytuvą ir įpilkite 300 ml vandens. Sumaišykite iki sklandžios masės. Supilkite į ąsotį, dar įpilkite 700 ml vandens ir sumaišykite.

Šį gėrimą vartokite ant tuščio skrandžio per dieną į mėnesį.

Taip verta sumažinti mėsos, pieno produktų, kviečių miltų ir perdirbtų maisto produktų vartojimą.

Vėžys po širdies ir kraujagyslių ligų yra viena dažniausių mirties priežasčių. Todėl laiku pastebėti ir pradėti gydyti onkologines ligas yra svarbu – tai gali padėti išgelbėti jums gyvybę. Tačiau kai kurie vėžinių susirgimų simptomai gali būti tokie subtilūs, kad juos lengva pražiopsoti. Štai 20 dažniausiai ignoruojamų vėžinių susirgimų, būdingų abiejų lyčių atstovams, simptomų.

Kaulų skausmas

Nesvarbu, ar tai staigus dieglys, ar nežymus maudimo pojūtis, šis skausmas gali būti kaulų vėžio ženklas. Taip pat, kaip praneša Amerikos vėžio bendruomenė, sergant šiuo vėžiu gali pasireikšti patinimas ar kaulų lūžiai.

Bėrimas

Bėrimai gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus: pradedant infekcijomis, baigiant alerginėmis reakcijomis. Tačiau taip pat tai gali būti kraujo vėžio – leukemijos ženklas. Portalas „Medical News Today“ rašo, kad kraujo ląstelių anomalijos sutrikdo trombocitų gamybą, todėl sergantieji leukemija gali pastebėti ant savo odos raudonus, rožinius ar rudus taškelius, vadinamus petechijomis.

Akių skausmas

Anot Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos, skausmas aplink akis gali būti akies vėžio ženklas, taip pat kaip ir šešėlių ir šviesos blyksnių matymas, išplaukęs regėjimas ar apakimas.

Dažnas galvos skausmas

Mums visiems kartas skauda galvą. Bet jeigu pastebite bet kokį neįprastą galvos skausmą ar didesnį jo intensyvumą, Mayo klinikos (JAV) medikai įspėja, kad tai gali būti smegenų vėžio požymis.

Rėmuo

Dažnas rėmuo arba nuolatinis skausmo pojūtis krūtinėje ką nors suvalgius gali būti stemplės arba skrandžio vėžio požymis, sako Amerikos vėžio bendruomenė.

Skausmingos menstruacijos

Daugybė moterų, susirgusių gimdos kūno vėžiu, skundžiasi skausmingomis mėnesinėmis ar kraujavimu tarp menstruacijų, pranešė Mayo klinikos gydytojai.

Spenelių pokyčiai

Vienas iš dažniausių pokyčių prieš išgirstant krūties vėžio diagnozę yra spenelių pakitimai: jie arba ima atrodyti plokšti arba įdubę, arba pasisukę į šonus.

Krūtų skausmas

Jeigu krūtys paraudo ar pamėlo, arba pajutote deginantį, erzinantį jausmą, arba jos ištino, gali būti, kad tai – uždegiminio krūties vėžio požymis, pranešė JAV Nacionalinis sveikatos institutas.

Sėklidžių patinimas

Pastebėjus bet kokį sėklidžių pokytį, pavyzdžiui, ištinimą, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kaip rašo portalas „Medical News Today“, padidėjusios ar ištinusios sėklidės gali būti sėklidžių vėžio požymis. Šį simptomą gali arba lydėti, arba ne skausmas.

Sunkumas ryjant

Dažniausiai sunku ryti pasidaro susirgus gerklės vėžiu. Taip pat tai gali būti vienas iš plaučių vėžio požymių, pranešė portalas „Everyday Health“. O štai užkimimas ar spaudimo pojūtis gerklėje gali taip pat būti ir ankstyvas skydliaukės vėžio ženklas.

Netikėtas svorio netekimas

Jeigu be jokios priežasties pradėjo kristi svoris, kaltas gali būti žarnyno arba skrandžio vėžys, įspėjo portalas „Healthline“.

Sutrikęs virškinimas

Mums visiems kartais sutrinka virškinimas, bet dideli spazmai ar pilvo skausmai gali būti ir storosios žarnos vėžio požymis, įspėjo Amerikos vėžio bendruomenė.

Švokštimas

Kaip rašo portalas „Healthline“, vienas iš pirmųjų plaučių vėžio simptomų yra švokštimas ar apsunkintas kvėpavimas. Sergant skydliaukės vėžiu taip pat gali būti sunku kvėpuoti.

Per didelis dujų kaupimasis

Per didelis dujų kaupimasis ar išsipūtimas gali reikšti daugybę virškinamojo trakto ligų, taip pat ir kiaušidžių arba žarnyno vėžį, pranešė JAV Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas.

Žarnyno problemos

Jeigu jums užkietėja viduriai, arba viduriuojate, ar pastebite bet kokius kitus tuštinimosi proceso pokyčius, kurie tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, pasikonsultuokite su gydytoju, nes tai gali būti storosios žarnos vėžio požymis, pranešė Amerikos vėžio bendruomenė.

Sunkumai šlapinantis

Ankstyvas prostatos vėžio simptomas yra apsunkintas šlapinimasis arba negalėjimas prasišlapinti, nors norisi, įspėjo Amerikos vėžio gydymo centrai. Daug pacientų taip pat pranešė, kad susirgus šia liga sunku sustabdyti šlapimo tėkmę.

Erekcijos sutrikimai

Amerikos vėžio gydymo centrai pažymėjo, kad pažengus prostatos vėžiui vyrams dažnai sutrinka erekcija.

Nuovargis

Nuovargio priežasčių gali būti daugybė, tarp jų – ir neišsimiegojimas. Tačiau jeigu jaučiate ypatingą nuovargį ir silpnumą, gali būti, kad jums vėžys. Tai – daugelio vėžinių susirgimų, tarp jų – ir leukemijos, simptopmas.

Karščiavimas

Klivlando klinikos (JAV) medikų teigimu, dažnai pakylanti temperatūra gali būti leukemijos požymis. Susirgus šia liga kaulų čiulpuose gaminasi nenormalios baltosios kraujo ląstelės ir dėl to organizmas tampa nebepajėgus kovoti su infekcijomis.

Nagų pokyčiai

Rudas ar juodas ruoželis arba taškas po nagais gali signalizuoti apie melanomą, vadinamą, ponagine melanoma, kuri pasireiškia po nagais.

Parengta pagal „Woman's Day“ rašo lrytas.lt

Dilgėlėmis žmonės gydosi ir vartoja jas maistui nuo seniausių laikų. Garsusis senovės gydytojas Avicena sakė, jog dilgėlių lapai ir sėklos gali sušildyti sušalusį ir ligotą kūną, na, o liaudies išmintis teigia, kad „dilgėlės – vertos septynių daktarų“.

Gydomosios savybės

Vaistinei didžiųjų dilgėlių žaliavai renkami lapai, taip pat sėklos ir šaknys. Dilgėlės nupjaunamos, keletą valandų apvytinamos, kad nedilgintų, tada nuskinami lapai ir džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 45–50 laipsnių temperatūroje. Sėklos renkamos liepą–rugpjūtį, šaknys kasamos anksti pavasarį arba rudenį.

Didžiosiose dilgėlėse yra apie 15 proc. angliavandenių, tarp jų – vynuogių cukraus, kuris lengvai pasisavinamas ir greitai patenka į kraują. Dilgėlėse yra vertingų baltymų, riebalų, raugų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių ir itin daug mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio, mangano, natrio, seleno, salicilo, sieros, jodo, chromo, vario). Jose taip pat gausu vitaminų C, E, K, B grupės vitaminų, karoteno.

Dilgėlės pasižymi regeneruojamu, šlapimą varančiu, toksinus šalinančiu, lengvai vidurius laisvinančiu, traukulius, uždegimą, stresą, skausmą slopinančiu, antiseptiniu, kraują valančiu, žaizdas gydančiu poveikiu. Dilgėlių preparatai stiprina kraują, todėl jie naudingi gydant mažakraujystę. Šio vaistinio augalo preparatai naudojami nosies, plaučių, žarnyno, hemorojaus, inkstų ir gimdos kraujavimui stabdyti. Dilgėlės sėkmingai vartojamos ir išoriškai – trofinėms opoms ir žaizdoms gydyti. Šaknų preparatais gydoma inkstų akmenligė, šlapimo organų uždegimai. Dilgėlių sėklos vartojamos sergant inkstų akmenlige, sultys skatina žaizdų gijimą.

Dėmesio: dilgėlių nepatartina vartoti turintiems tirštą kraują, nes jos skatina kraujo krešėjimą. Dilgėlių atsargiai reikia vartoti ir alergiškiems žmonėms, nėščioms moterims. Prieš gydantis dilgėlių preparatais patariama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Dilgėlių arbata

Kupiną šaukštelį susmulkintų dilgėlių užpilkite 250 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite trumpam prisitraukti, nukoškite ir gerkite be cukraus. Arbatos pirmą puodelį išgerkite gurkšneliais ryte prieš pusryčius ir dar 1–2 puodelius per dieną 4–6 savaites. Ši arbata ypač naudinga pavasarį, kai pasirodo jauni dilgėlių ūgliai – jie veiksmingai grąžina išsekusias jėgas. Dilgėlės papildo organizmą trūkstamų vitaminų ir mineralų, išvalo ir sustiprina kraują, pagerina kepenų, tulžies pūslės, blužnies, kasos, skrandžio, žarnyno ir plaučių veiklą. Be to, dilgėlių arbata gydo ir daugumą alerginių reakcijų. Naujausiais medicininiais tyrimais nustatyta, kad dilgėlės veiksmingai mažina skausmą ir uždegimą, todėl dilgėlių arbatos patariama gerti sergant artroze, reumatoidiniu artritu, podagra ir kitomis sąnarių ligomis.

Vyrams, kuriuos kamuoja prostatos ligos, patariama gerti dilgėlių šaknų arbatos: 2 šaukštelius susmulkintų dilgėlių šaknų užpilkite 200 ml verdančio vandens. Indą uždenkite ir 5 minutes pavirkite ant mažos ugnies, nukoškite. Arbatos gerkite po ketvirtadalį stiklinės rytais ir vakarais 4–6 savaites.

Antpilai ir nuoviras

* Dilgėlių lapų antpilas: šaukštą lapų užpilkite 250 ml verdančio vandens. uždenkite ir palikite valandą nusistovėti, nukoškite. Antpilo gerkite po šaukštą 3–4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Šis antpilas tonizuoja, papildo vitaminų atsargas organizme, didina hemoglobino kiekį bei gimdos ir storojo žarnyno tonusą. Šio antpilo patariama gerti sergantiems vidurių užkietėjimu. Dilgėlių lapų antpilas skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl jo patariama gerti sergant šlapimo pūslės akmenlige, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, podagra, taip pat neurastenija ir isterija.

* Dilgėlių lapų nuovirą gaminkite taip: šaukštą susmulkintų dilgėlių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, 10–15 minučių pavirkite ant mažos ugnies, palikite atvėsti, nukoškite ir įpilkite išgaravusį vandens kiekį. Gerkite nuoviro po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną. Dilgėlių lapų nuoviras stiprina organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, valo nuodingąsias medžiagas, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, gydo reumatines ligas ir vartojamas inkstų akmenligei gydyti ir profilaktikai. Dilgėlių nuoviru skalaujama burna sergant dantenų uždegimu, angina, jis vartojamas kompresams nuo nudegimų.

Sveikatingosios dilgėlių sultys

Dilgėles sumalkite mėsmale, tyrę nuspauskite per marlę. Dilgėlių sulčių galima išspausti ir sulčiaspaude. Sultis laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip 3 paras.

* Stiprinant organizmą dilgėlių sulčių patariama gerti po 20 lašų su ketvirtadaliu stiklinės šilto vandens arba pieno 3 kartus per dieną prieš valgį.

* Stiprinti organizmą ir gerinti kraują galima ir kitaip: į dilgėlių sultis įpilkite truputį skysto medaus ir kefyro. Mišinio gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną.

* Šviežiomis dilgėlių sultimis patariama trinti gydomas reumatinio poliartrito, radikulito ir podagros vietas.

Dilgėlės – grožiui

* Kaukė sausai veido odai: susmulkinkite ir sumaišykite po šaukštelį dilgėlių ir špinatų lapų bei avižų miltų. Į mišinį įpilkite morkų sulčių, išmaišykite. Gauta tyrele ištepkite veidą, palaikykite 15–20 minučių. Kaukę nuplaukite šiltu, paskui šaltu vandeniu.

* Dilgėlių kaukė su medumi: į tyrelę sutrintus šviežius dilgėlių lapus sumaišykite su medumi ir šiuo mišiniu sutepkite veidą, palaikykite 15–20 minučių. Ši kaukė ypač naudinga sausai senstančiai odai.

* Kaukė jautriai odai: smulkiai supjaustykite 2–3 šaukštus dilgėlių lapų sumaišykite su bulvių sultimis. Tyrelę pašildykite, užtepkite ant veido, palaikykite 15–20 minučių. Kaukę nuplaukite šiltu, paskiau šaltu vandeniu.

* Mišinys plaukams skalauti: saują šviežių dilgėlių lapų užpilkite puse litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite 3 valandas nusistovėti, nukoškite ir sumaišykite su ketvirtadaliu litro natūralaus vaisių (geriausia obuolių) acto. Paruoštą mišinį supilkite į tamsaus stiklo butelį. Kiekvieną kartą išsiplovę galvą plaukus stropiai juo išskalaukite ir keletą minučių pamasažuokite galvos odą. Po procedūros plaukų plauti nereikia. Šis senovinis mišinys suteikia plaukams nuostabaus blizgesio.

* Vonelė nuvargusioms kojoms: 2 šaukštus dilgėlių lapų užpilkite litru verdančio vandens, palikite pravėsti ir pamirkykite kojas, kol vanduo atvės. Po vonelės kojas sausai nušluostykite, patepkite minkštinamuoju kremu, pamasažuokite. Tokios vonelės ypač naudingos esant kojų odos įtrūkimams ar nutrynimams.

Rašo: savaite.lt

Livlendas - ramus miestelis Teksase, kuriame gyvena mažiau nei 10 tūkstančių gyventojų. Nežinia dėl kokios priežasties, bet būtent šį miestelį NSO pasirinko savo masinės "atakos" taikiniu 1957 metais.

Įvykių kronika

1957 metų lapkričio 2 dieną apie 23:00 pareigūnas Fauleris, budėjęs Livlendo policijos skyriuje, išgirdo skambantį telefoną. Džo Salasas ir Pedras Sosedas pranešė, kad 4 mylios į vakarus nuo miestelio danguje matė ryškiai šviečiantį cigaro formos objektą, kurio ilgis buvo ne mažiau kaip 200 pėdų. (pasaulio naujienos kitaip... paranormal.lt)

Kai jie priartėjo prie objekto, automobilio variklis užgeso, taip pat nustojo šviesti žibintai. Pareigūnas pamanė, kad kažkas sugalvojo pagėrę pajuokauti, todėl į šį pranešimą nekreipė dėmesio. Tačiau tai buvo tik pirmasis skambutis - vėliau jų buvo ištisa serija.

23:45 pasigirdo antras skambutis. Kažkoks ponas V. pranešė, kad važiuodamas automobiliu 4 mylios į rytus nuo Livlendo, šalia kelio pamatė ant žemės kiaušinio formos objektą. Kai automobilis priartėjo prie objekto, variklis užgeso.

Išsigandęs vyras išlipo iš automobilio ir keletą minučių iš tolo stebėjo objektą. Po kelių minučių objektas visiškai be jokio garso pakilo ir, pasiekęs apie 200 pėdų aukštį, nuskrido šalin. Automobilio variklis vėl ėmė veikti.

Lapkričio 3 dieną 12:00 buvo gautas trečias pranešimas. Šį kartą NSO nusileido tiesiai ant kelio 11 mylių į šiaurę nuo Livlendo. Kaip ir ankstesniais atvejais, privažiavus prie objekto automobiliu, jo variklis užgeso ir vėl pradėjo veikti tik po to, kai NSO pakilo į orą.

12:10 - dar viena pranešimas. Teksaso universiteto studentas Niuelas Raitas važiavo automobilių 9 mylios į rytus nuo Livlendo, kai užgeso variklis. Vaikinas išlipo iš automobilio, norėdamas apžiūrėti variklį, tačiau pamatė ant žemės gulintį kiaušinio formos 125 pėdų ilgio objektą. Jis buvo melsvai žalios spalvos ir pagamintas iš medžiagos, primenančios aliuminį. Po kelių minučių „kiaušinis“ pakilo aukštyn ir nuskrido.

12:15 - penktas skambutis. Vėl ant kelio gulintis keistas objektas, vėl užgesęs automobilio variklis, kuris pradėjo dirbti po to, kai objektas pasišalino.

Fauleris per raciją susisiekė su patruliais: gal kas nors matė ką nors keisto? Du pareigūnai iš karto atsiliepė ir pasakė, kad matė danguje skraidančius šviečiančius objektus.

Per nepilną parą buvo gauta 15 pranešimų, tarp jų buvo ir iš policijos darbuotojų, vietinio šerifo ir jo pavaduotojo. Gali būti, kad ne kiekvienas, matęs NSO, apie tai pranešė policijai.

Tyrimas

Tirti incidento į Livlendą atvyko JAV KOP darbuotojas. Po miestelyje praleistos dienos, pokalbių su liudininkais, karininkas pareiškė, kad visi matyti objektai buvo kamuoliniai žaibai.

Šia versija niekas nepatikėjo. Meteorologai, nors ir patvirtino, kad tą dieną tikrai buvo apniukęs oras, pasakė, kad nebuvo prognozuojama jokio lietaus, o apie perkūniją negali būti nė kalbos. Fizikai nuo savęs pridūrė, jog jie pirmą kartą girdi, kad kamuolinis žaibas taptų automobilio variklio gedimo priežastimi.

Tačiau kariškiai net negalvojo atsitraukti: tai buvo paprastas kamuolinis žaibas.

"Klaidžiomis vietomis" liaudyje vadinamos anomalios zonos, kuriose gali bet kas įvykti. Pirmiausia - visiška dezorientacija erdvėje. Tokių anomalių zonų dydis yra nuo 100-200 m iki 1-5 km. Į gamtą retai iškeliaujantiems miestiečiams klaidžiojimas, pavyzdžiui, miške, yra visiškai natūralus dalykas - orientyrų nėra, medžiai panašūs, be to, daugumos žmonių žingsnis viena koja (dažniausiai dešine) yra keliais centimetrais trumpesnis už žingsnį kita koja, dėl to žmogus, neturintis kryptį nurodančio orientyro, eina ne tiesiai, o pradeda sukti 3-4 km skersmens ratus.

Daugelis legendų apie nelabąją jėgą, bandančią „supainioti“ keliautoją, susijusios su šia organizmo ypatybe. Daugelis, tačiau ne visos. (Pasaulio naujienos kitaip... paranormal.lt)

Pamiškėje esančių kaimų gyventojai, labiau įpratę vaikščioti po mišką, orientacijos netenka žymiai rečiau, ir tai įvyksta, dažniausiai, tikrai „klaidžiose vietose“, apie kurias gerai žino aplinkiniai gyventojai.

Reikia pažymėti, kad tokiose vietose neretai yra pastebimi NSO ir vyksta įvairūs anomalūs reiškiniai.

Nemažai klaidžių vietų yra Rusijoje. Vien Pamaskvėje yra žinoma apie tokias vietas Zacharove netoli Golycino, Naujajame Bite (Čechovo rajonas), taip pat netoli Kutuaro prie Dubnos. Daugelis žmonių yra pastebėję, kad klaidžiose vietose auga kraujalakė (Sanguisorba) - erškėtinių šeimos augalas.

Sava klaidi vieta yra Tuchanės kaime Tverės srityje. Ši anomali zona yra vadinama Sandovo trikampiu. Žmonės gali ištisomis paromis vaikščioti ratu, klaidžiodami tiesiog tarp „trijų pušų“. Sandovo trikampyje neveikia kompasas ir kiti prietaisai, dažnai sustoja laikrodžiai.

Klaidžioje vietoje, esančioje Bogatovo rajone Samaros srityje taip pat vyksta neįprasti dalykai. Galima ištisas valandas vaikščioti nedideliame plote. Senbuviai pasakoja, kad vieną naktį šiose vietose „sudrebėjo žemė, kalvos ėmė šokti, o iš dangaus nukrito uodeguota žvaigždė“.

Kitą dieną pakraštyje buvo aptiktas didelis ežeras, užpildytas šaltinio vandeniu. Po kiek laiko ežero centre susiformavo sala. Ją supa trys vandens žiedai, šalia kurių dažnai kyla „klajojantys gaisrai“. Naktimis virš salos esantis dangus nušvinta sidabro spalva.

Liaudies folklore pasakojama, kad klaidžiose vietose gali gyventi vaiduokliai - neramios miške mirusių ir pagal apeigas nepalaidotų žmonių sielos, taip pat savižudžių, nekaltai nužudytųjų ar mūšyje žuvusių kareivių sielos.

Dažnai galima išgirsti pasakojimus apie tai, kad Miškinis mėgsta žaisti su žmonėmis, versdamas juos ištisas valandas klaidžioti tarp „trijų pušų“. Kad taip neatsitiktų, miške, kuris yra Miškinio valdos, reikia elgtis pagarbiai. Jeigu vis tik Miškinis pradėjo jus painioti, reikia nusirengti viršutinius rūbus, juos išversti ir vėl apsirengti išverstus. Jeigu įmanoma, taip pat reikia sukeisti avalynę vietomis. Miškinis tuomet jus palaikys savu ir paleis iš spąstų.

Pasakojimų apie klaidžias vietas galima išgirsti beveik kiekviename kaime. Kaip galima paaiškinti, jog tam tikrose vietose netgi patyręs žmogus ima klaidžioti?

Lengviausia yra manyti, kad „klaidžių vietų“ „burtai“ yra susiję su vietovės pobūdžiu. Kaip pavyzdį galima pateikti rajoną, kurį aptiko anomalių zonų tyrinėtojai iš Kalugos. Tai tankiai suaugęs miškas arba, kaip yra Usadjės ir Bokovo kaimų, esančių ant Okos upės kranto, mažai pramintas takelis, dar einantis per tankų krūmyną. Ir šis takas išsišakoja, todėl net vietiniai gyventojai dažnai maišo, kuriuo takeliu eiti.

Gali būti, kad kai kuriais atvejais „vaiduoklių“ pasirodymas susijęs su magnetinio lauko anomalijomis. Dabar jau yra įrodyta, kad kiekvienas žmogus turi savo „magnetinį kompasą“, esantį prie nosies pagrindo (kitais duomenimis - galvos smegenų žievėje).

Miesto gyventojams „magnetinis pojūtis“ pasireiškia, geriausiu atveju, pasąmonės lygyje, laukinių genčių atstovai juo naudojasi visiškai sąmoningai, o prie miško gyvenantys žmonės užima tarpinę padėtį: dažnai naudojasi savo gamtiniu „kompasu“, patys to nesuvokdami.

O gal „klaidžios vietos“ susidaro dėl geležies rūdos, kurios klodai, esantys po žeme, neturi pramoninės reikšmės?

Tai labai paprasta priemonė, padėsianti sumažinti sąnarių uždegimą ir efektyviai bei natūraliai be vaistų kovoti su skausmu!

Artritas – labai dažna liga, kuriai būdingas sąnarių uždegimas ir deformacija, lydimas didesniu ar mažesniu intensyvumo skausmu, priklausomai nuo to, kas ją provokuoja: podagra, reumatoidinis artritas, osteoartritas ir kt. (sveikatos patarimai - paranormal.lt)

Didelis šlapimo rūgšties, trigliceridų ir kitų kenksmingų medžiagų kiekis kraujyje prisideda prie sąnarių uždegimo. Todėl labai svarbu maitintis teisingai ir atsikratyti iš kūno toksinus, jei kenčiate nuo sąnarių skausmo.

Siūlome tris veiksmingas natūralias priemones, kurios gali sumažinti sąnarių skausmą. Taip pat pašalinti patinimą ir uždegimą.

Žalieji kokteiliai

Žaliosios lapinės daržovės turi didžiulį gebėjimą valyti toksinus, taip pat jos turi daug vitaminų ir mineralų. Todėl, jie yra puikūs natūralūs organizmo šarmintojai, kurie padeda išvalyti kūną ir numesti svorio. Taip pat ištirpins mineralus, kurie kaupiasi sąnariuose, kurie sukelia jų uždegimą ir skausmą. Tai sveikiausias būdas kovoti su artritu.

Receptas:

• Viena saujelė žolelių mišinio: petražolės, krapai, salierai, bazilikai, salotos ir kt. pagal jūsų pasirinkimą ir skonį.
• Pusė puodelio šviežių brokolių arba užšaldytų.
• Žalias obuolys.
• Stiklinė vandens.
• Žiupsnelis Himalajų ar jūros druskos, šiek tiek šviežios imbiero šaknies.

Įdėkite viską į maišytuvą ir sumaišykite. Gerkite iš karto, pageidautina tarp valgių. Kokteilis labai skanus! Tiesiog pabandykite!

Vanduo su citrina

Tai puikus natūralus šarmas, kuris padeda išvalyti kūną ir ištirpinti šlapimo rūgšties kristalus, kurie sukelia sąnarių uždegimą.

Pusę stiklinės šilto vandens kiekvieną rytą išgerkite ant tuščio skrandžio su 1-2 arbatiniais šaukšteliais citrinos sulčių. Rezultate jūs pastebėsite šios priemonės privalumus.

Ananasas

Dėl savo didelio bromelino kiekio jis puikus natūralus priešuždegiminis agentas. Tai padeda mums veiksmingai sumažinti sąnarių patinimą ir skausmą.

Sumaišykite keletą ananaso gabalėlių maišyklėje su sauja migdolų ir stikline vandeniu. Gausite puikią priemonę, kurioje gausu kalcio, magnio ir baltymų. Taip pat sustiprins kaulus ir raumenis.

Kad šios priemonės jums būtų veiksmingesnės, būtina maitintis sveikais maisto produktais. Ypač kasdien turėtų būti daug vaisių ir daržovių (ypač žalių).

Aš asmeniškai esu bandęs daug receptų nuo kulno įtrūkimų. Tačiau, jie tik iš dalies prigesino skausmą. Kulnai vis dar trūkinėjo.

Skausmas buvo nepakeliamas.

Tačiau, vieną kartą, į mano rankas pakliuvo šis receptas. Nusprendžiau jį išbandyti, nebuvo ko prarasti. O, dar namuose buvo visko, ko reikia paruošti šį receptą. (sveikatos patarimai - paranormal.lt)

Todėl nusprendžiau pasidalinti juo ir su jumis, receptas.

Norėdami pasigaminti tepalą, jums reikia vienos stiklinės saulėgrąžų aliejaus, 25 gramus vaško ir 1 didelį svogūną.

Smulkiai supjaustykite svogūną, pakepinkite jį saulėgrąžų aliejuje iki auksinės rudos spalvos, po to svogūnus išimkite, o aliejų dar truputį pakaitinkite, įdėkite vaško ir vėl kaitinkite. (galite naudoti puodą ar keptuvę, kas jums patogiau).

Truputi atvėsinkite ir supilkite į stiklinį indelį (be nuosėdų).

Kulnus „išgarinkite, įkaitinkite“, sumuilinkite, nutrinkite, nuplaukite tekančiu vandeniu, nuvalykite ir sutrinkite tepalu. Kartokite procedūra kasdien, plyšiai greitai išnyks.

Turėsite gražius kulnus. Nepamirškite prevencijos: kartą per savaitę būtinai garinkite kulnus ir sutepkite tepalu.

Beje, tepalo galiojimo laikas neribotas.

Per dažnai vartodami vaistus traukulių šalinimui, ypač priešuždegimines ir nuskausminančias priemones, tokias kaip ibuprofenas, jūs gaunate stiprų pašalinį poveikį, ypač jis veikia inkstų ir sąnarių sveikatą. Šie preparatai gali laikinai pašalinti simptomus, bet neveikti tikrosios traukulių priežasties.

Žinojimas, kaip nutraukti traukulių atsiradimą, reikalauja supratimo, kodėl mes jaučiame traukulius.

Traukuliai gali būti mineralų, tokių kaip magnis ir kalis, trūkumo rezultatas. Kitos paplitusios priežastys:

• diabetas;
• žemų temperatūrų poveikis;
• kraujo cirkuliacijos problemos;
• hipotireozė;
• anemija;

Mes jums rekomenduojame 3 super efektyvius receptus traukulių pašalinimui ir nakties miego kokybės gerinimui.

Pirma, jūs turite gertai daug vandens, jei jūs labai fiziškai aktyvūs.

Jei jūsų traukuliai iššaukti mineralų trūkumo, jūs turite valgyti produktus, turtingus kalcio, magnio, natrio ir kalio; vaisius ir daržoves, riešutus ir sėklas, o taip pat uogas ir citrusinius, kurie turi didelį vitamino C kiekį ir aktyvuoja kraujotaką gerindami ląstelių aprūpinimą deguonimi.

Be to, tempimo pratimai taip pat gali padėti dėl to, kad jie gerina ryšį tarp jūsų sensorinių ir smegenų receptorių.

Štai 3 patys efektyviausi receptai:

1 receptas

Nuplaukite 3 saliero stiebus ir susmulkinkite blenderyje su nedideliu vandens kiekiu.  Po to išspauskite 1 apelsino sultis ir sumaišykite jas su salieru.

Gerkite 1 stiklinę per dieną tarp valgymų arba prieš treniruotę.

2 receptas

Nuplaukite, nulupkite ir blenderyje susmulkinkite pomidorą.

Paskui nuplaukite agurką, 2 saliero stiebus, porą petražolės šakelių ir dėkite į blenderį.

Gerkite kasryt 30 min iki pusryčių.

3 receptas

100 ml vandens užmerkite 2 valgomuosius šaukštus sezamo 2-3 val. Po to patalpinkite juos į blenderį ir pridėkite 1 žalią obuolį, ½ banano ir 1 arbatinį šaukštelį medaus. Permaišykite iki vienalytės būsenos.

Vartokite 1 kartą per dieną kaip užkandį.

Kad jūsų kūno svoris būtų normalus, laikykitės žemo glikeminio indekso (GI) dietos. Per tyrimus paaiškėjo, kad, palyginti su kitomis mitybos programomis, GI dieta yra tinkamiausia kūno svoriui mažinti.

Šioje mitybos programoje angliavandeniai išdėstyti pagal poveikį, kokį jie daro cukraus (gliukozės) koncentracijai kraujyje. Skalėje nuo 0 iki 100, pvz., tie angliavandeniai, kurių skaičius 55 ar mažesnis, kelia nedidelių gliukozės ir insulino koncentracijų svyravimų kraujyje, o produktai su aukštu GI (virš 55) greitai suvirškinami, absorbuojami, metabolizuojami, todėl teikia daug cukraus iškart.

Venkite perdirbto maisto ir visų baltųjų produktų: baltos duonos (batono), baltojo cukraus ir baltųjų ryžių, taip pat kepto maisto ir bulvių. Teikite pirmenybę mėsai, žuvims, ankštiniams augalams ir daugumai daržovių.

Paprasti patarimai, kaip pakeisti aukštą GI žemu GI

Keiskite bulves. Jei labai mėgstate bulves, tai nereiškia, kad turite jų visiškai atsisakyti. Tarkim, galite ir toliau gaminti bulvių košę, tik dalį bulvių pakeiskite baltosiomis cannellini pupelėmis ar valgomaisiais batatais.

Keiskite javus. Balta duona ir kiti baltų miltų gaminiai yra vieni iš patraukliausių spąstų, į kuriuos įkrentama. Neatsisakykite duonos apskritai, bet pakeiskite batoną visų grūdo dalių versija ar tokia duona, kurioje matyti nesusmulkinti grūdai.

Rinkitės tinkamus ryžius. Ryžių „Jasmine" GI yra aukštesnis, bet basmati ryžių - žemesnis. Valgydami ne namuose negalėsite pakeisti į lėkštę įdėtos ryžių rūšies, todėl viešojo maitinimo įstaigose rinkitės kitus produktus. Ar dar geriau - valgykite namie.

Vartokite pieno produktus. Daugumos pieno produktų GI yra žemas, be to, tai geras kalcio ir baltymų šaltinis. Jei nevartojate pieno, o pieno alternatyvą, rinkitės ekologiško sojų pieno, o ne ryžių, nes pastarojo GI aukštesnis.

Atraskite ankštinius augalus. Avinžirnių ir pupų GI žemas, bet maisto vertė didelė. įtraukite jų į valgiaraštį 2 ar 3 kartus per savaitę ar valgykite jų dar dažniau, jei esate vegetarai. Pupų galima dėti į salotas, troškinius, valgyti kartu su daržovėmis. Jos gardžios ir sočios, o su įvairiais padažais ir skoniai bus labai įvairūs.

Nepervirkite makaronų. Makaronų, kurie išvirti al dente, GI yra žemesnis nei minkštai išvirtų makaronų.

Derinkite. Neturite visiškai atsisakyti produktų su aukštu GI, tik derinkite juos su tokiais, kurių GI žemas, tada kartu gausite vidutinį normalų.

Smaguriaukite gudriai. Kai kyla noras ko nors užkąsti, valgykite šviežių ar džiovintų vaisių ir uogų, riešutų ar jogurto, o ne sausainių ir krekerių.

Gerkite vandens. Turėkite jo visada po ranka ir troškulį malšinkite pirmiausia vandeniu. Pakeiskite juo visus saldintus, taip pat alkoholinius gėrimus. Pastarųjų vartojimą apskritai patartina sumažinti.

Daržovės su žemu GI (10-16)

• Svogūnai
• Raudona paprika
• Žaliosios pupeles
• Salotos
• Pomidorai
• Grybai
• Brokoliniai kopūstai
• Žiediniai kopūstai
• Kopūstai
• Šviežios morkos
• Baklažanai

Vaisiai ir uogos su žemu GI (22- 47)

• Vyšnios
• Slyvos
• Greipfrutai
• Persikai
• Obuoliai
• Kriaušės
• Džiovinti abrikosai
• Vynuogės
• Braškės
• Apelsinai
• Kiviai
• Džiovintos slyvos

Gardumynai su žemu GI (21-55)

• Kukurūzų traškučiai
• Avižinių dribsnių sausainiai
• Pieniškas šokoladas
• Žemės riešutai
• Graikiniai riešutai
• Riešutų ir razinų mišinys
• Anakardžiai

Pagrindinis maistas su žemu GI (22-54)

• Jaunos bulvės
• Itališki virtinukai su mėsa
• Spagečiai
• Torteliniai su sūriu
• Kiaušinių makaronai
• Rudieji ryžiai
• Grikiai
• Baltieji ilgagrūdžiai ryžiai
• Perlinės kruopos
• Valgomieji batatai

Naudotos literatūros sąrašas

1. Cochrane Database Syst Rev, 2007; 3:CD005105
2. Sidnėjaus universitetas ir Glikeminio indekso fondas (Clycemic lndex Foundation)
3. Tarptautinis leidinys "Ko gydytojai tau nepasako"

Dauguma žuvų būna užterštos pramoninėmis atliekomis ir gyvsidabriu, netgi tos, kurios auginamos specialiose žuvų fermose, o šeriamos netinkamu maistu - grūdais. Teršalai kaupiasi mitybos grandinėse ir su laiku. Stenkitės nevalgyti durklažuvių, tunų ir kitų giliavandenių žuvų, nes jose gali būti daugiau gyvsidabrio negu gyvenančiose seklumoje. Rinkitės tokias žuvis, kurių vieta mitybos grandinėje yra žemai ir kurios negyvena ilgai, - jos nespėja sukaupti daug teršalų. Tokios žuvys yra, pvz., strimelės - nedidelės, gyvena trumpai ir minta dumbliais.

Visos žuvys taip pat nėra vienodai vertingos turimų omega-3 riebalų rūgščių atžvilgiu. Laisvėje augusių žuvų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis geresnis.

Tiesa, skirtumas nedidelis, todėl geriau valgyti dirbtinai augintų žuvų, o ne nevalgyti jokių.

Jūros produktai, kuriuose mažiausiai gyvsidabrio   

Ančiuviai
Moliuskai
Krabai
Plekšnės
Juodalopės menkės
Jūrų lydekos
Silkės
Skumbrės

Austrės
Sykai
Jūrų plekšnės
Merlangai
Ledjūrio menkės
Sardinės
Lašiša (konservuota)

Lašiša (laukinė)
Krevetės
Jūrų šukutės
Jūrų liežuviai
Upėtakiai (gėlavandeniai)
Kalmarai

Naudotos literatūros sąrašas

1. Mozaffarian D., Rimm E. Fish Intake, Contaminants, and Human Health: Evaluating the Riziks and the Benefits. Iš: J Am Med Assoc, 2006; 296(15) :1855-1899
2. Tarptautinis leidinys "Ko gydytojai tau nepasako"

Mes visi esame svajoję grįžti laike atgal. Visi mes norėtumėme ištaisyti praeityje padarytą klaidą, pakeisti gyvenimą. Atrodo, pakanka tik grįžti atgal laike, ir viskas pasaulyje sustos į savo vietas. Šį kartą išdrįstumėte užkalbinti kažkada autobuse pamatytą simpatišką merginą arba investuotumėte lėšas į visai kitą sritį, nei tai padarėte prieš keliolika metų. Mes kol kas nežinome, kaip grįžti laike atgal. Gali būti, kad tai netgi neįmanoma.

Ir pagrindinė priežastis yra visiškai paprasta. Gal teisus savo laiku populiaraus filmo „Atgal į ateitį“ veikėjas Dokas Braunas? Jis manė, kad laiko paradoksas gali pažeisti erdvės ir laiko kontinuumą ir sunaikinti Visatą. Ar tai realu? (Pasaulio naujienos kitaip ... paranormal.lt)

Nors tai skamba ir fantastiškai, tačiau laiko paradoksai yra rimtas dalykas. Panagrinėkime juos.

Atgal į ateitį

Galvojant apie šiuolaikinę Visatą gali susidaryti nuomonė, kad jos atsiradimas - kažkas neįmanomo. Per 13,8 milijardo metų tik matoma jos dalis matė, kaip susiduria ir išsilaksto daugybė dalelių, esančių jos valdoje, - 1090 dalelių.

Dėl šių sąveikų susiformavo žvaigždės, didžiulės galaktikos, atsirado sunkieji elementai, organinės molekulės ir planetos, pa-
vyzdžiui, Žemė, kuriose atsirado gyvybė.

Kelias, kurį nuėjo mūsų planeta tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtų atsirasti, buvo nuklotas įvykiais, kurių pasireiškimo tikimybė yra ypač maža dėl daugybės galimybių, kuriuos Visata galėjo pasirinkti arba nepasirinkti. Nedideli pasikeitimai, kurie prieš dešimtį metų buvo nepastebimi, pavyzdžiui, uodo zyzimas šalia ausies, galėjo įtakoti tai, ar jūs pastebėsite savo būsimą meilę ar ne. Kažkada, kai dar buvote paauglys, ekskursijos metu galėjote nuklysti nuo pagrindinio tako ir pamatyti gyvatę, kurios vaizdas jums sukėlė siaubą.

Fizikai tokį reiškinį vadina „chaosu“. Nedideli sistemos pradinių sąlygų skirtumai gali duoti visiškai skirtingus rezultatus. Jeigu mes kažkokiu būdu galėtumėm atsekti kiekvienos dalelės Visatoje istoriją, pamatytumėme, kad kiekviena jų skriejo konkrečiais keliais, turėjo konkrečias sąveikas. Ir visa tai yra unikalu ir nepakartojama: jeigu kada nors sugalvotumėte pažaisti su Visatos simuliacijos modeliu, vargu ar gautumėte tokį patį rezultatą.

Dauguma mūsų Visatoje vykstančių procesų yra atsitiktiniai, taip pat ir procesai, vykstantys fundamentaliame, kvantiniame mechaniniame lygyje. Jų rezultatai savo esme yra neaiškūs ir praktiškai nenuspėjami. Kvantinėje fizikoje viskas, ką mes galime paskaičiuoti, yra vieno ar kito rezultato tikimybė, tačiau ne pats rezultatas.

Visa tai dar kartą įrodo, kokia unikali yra mūsų Visata, kurioje sunkiai protu suvokiamas kvantinių sprendimų skaičius. Visa tai vyko per visą Visatos istoriją, kol galiausiai viskas susidėliojo taip, kad dabar jūs galite skaityti šį straipsnį. Tikimybė, kad tas pats atsitiks, netgi nurodžius analogiškas sąlygas ir analogiškus dėsnius, praktiškai lygi nuliui.

Dėl to, jei rengiatės keliauti laike atgal ir pakeisti praeitį, jūs tikrai atsidursite visiškai kitoje visatoje. Visa, kas jus supa, neišvengiamai bus kita, o tai reiškia, kad pasekmės gali būti siaubingos.

Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu jūs, kaip ir minėtas filmo „Atgal į ateitį“ veikėjas sugrįžtumėte į praeitį ir pakeistumėte svarbią jūsų pačių egzistavimui situaciją? Kas būtų, jeigu jūs praeityje sutrukdytumėte savo tėvams susitikti ir pamilti vienam kitą? Žinoma, dabartiniame pasaulyje jūsų nebūtų. Tačiau jūs, akivaizdu, egzistuojate, todėl galite grįžti atgal laike ir kažką padaryti, kad jūsų tėvai jūsų nesusilauktų.

Panašūs eksperimentai žmonėms keldavo mintis, kad kelionė į praeitį yra neįmanoma. Egzistuoja taip vadinamas „senelio paradoksas“, pagal kurį Visata negali leisti jums sugrįžti laike, kad jūs negalėtumėte nužudyti savo paties senelius ir taip sutrukdytumėte savo paties atsiradimui pasaulyje.

Tačiau ar tai nutrauks erdvės ir laiko kontinuumą? O gal sunaikins visą Visatą? Greičiausiai, ne. Paradoksai mums rodo, kad mūsų įprastas mąstymas apie šį dalyką, geriausiu atveju, bus nepilnas. Tačiau tai nereiškia, kad pasekmės bus tokios grėsmingos, kad nutrauks erdvės ir laiko kontinuumą ar net sunaikins Visatą. Gali būti, kad Visatoje įvyks dar kažkas, apie ką mes dabar visiškai neturime supratimo.

Bet kuris fizikas jums pasakys, kad, greičiausia, tokio menamo eksperimento rezultatu netaps katastrofiškas paradoksas. Remiantis mūsų turima fizikos dėsnių samprata, galima numatyti du potencialiai galimus sprendimo kelius.

Pirmasis teigia, kad mūsų praeitis yra nejudinama, tarsi akmenyje iškalti žodžiai, todėl jos negalima perrašyti. Tačiau ši prielaida visiškai nepaneigia galimybės keliauti atgal laike. Įsivaizduokite, jūs sužinojote, kad jūsų draugui nutiks kažkas siaubinga, todėl jums reikia sugrįžti laike atgal ir jį įspėti apie gręsiantį pavojų. Jūs atsisėdate į laiko mašiną, sugrįžtate į reikiamą laiką, perspėja-te draugą ir sugrįžtate atgal į dabartį. Argi tai blogas planas?

Tačiau tokiame scenarijuje tai, kas buvo numatyta, kad įvyks, jau įvyko. Jūsų draugas būtų atsiminęs, kad sulaukė jūsų perspėjimą, todėl būtų pasirengęs tam, kas neišvengiama. Jūs grįžtumėte atgal į praeitį, padarytumėte tai, ką norite, ir sugrįžtumėte atgal į dabartį. Visa tai įvyko dar prieš tai, kai jūs supratote, todėl visi įvykiai, vykstantys dabar, jums jau vyko Visatos praeityje.

Pagal šį pirmąjį scenarijų galima teigti, kad viskas, ką norite padaryti, ir viskas, ką padarysite, sugrįžęs atgal į praeitį, jau įvyko. Pats faktas, kad Visata pasiekė dabartinę būseną, gali būti paaiškinamas jūsų veiksmais, kuriuos atlikote savo egzistavimo metu, įskaitant ir jūsų persikėlimą laike.

Tokiu būdu, jūs, iš esmės, netenkate galimybės savo veiksmais keisti Visatą. Jums yra gerai žinoma, kad šios dienos veiksmai, kurių jūs imsitės, turi didžiulę reikšmę rytdienos rezultatams. Jeigu jūs nukeliausite į zoologijos sodą ir įlipsite į liūtų
aptvarą arba plauksite į jūrą, kol nebeteksite jėgų, pasekmės bus didžiulės. Tačiau jeigu grįšite į praeitį ir visa tai atliksite tenai, šių veiksmų pasekmės jau buvo nulemtos. Ir tai yra nerimą kelianti mintis.

Antras kelias - manyti, kad praeitis nėra visiškai nekeičiama, o kiekvienas mūsų veiksmas yra svarbus. Šiandien egzistuojanti Visata nebus tokia, jeigu sugrįšite į praeitį. Šiuo atveju, bet kuris veiksmas, kurį atliksite, sukurs naują, alternatyvią Visatos istoriją. Jūs galite pražudyti savo senelius dar iki to meto, kai gims jūsų tėvai, galite sutrukdyti susitikti savo tėvams, galite surengti sėkmingą pasikėsinimą į Hitlerį dar prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui ar nužudyti Brutą prieš tai, kai jis nužudė Cezarį. Kitais žodžiais tariant - jūs galite keisti istoriją.

Šiuo atveju jums reikia suprasti, kad Visata, kurioje dabar gyvenate, nebebus tokia pati, kai pažeisite praeitį ir nuspręsite sugrįžti į dabartį. Jūsų veiksmai gali pakeisti ateitį, tačiau kokia kaina: viskas, kas vyks po jūsų veiksmų praeityje, įeis į naują, alternatyvią istoriją. Visata, kurią žinote, dar nesukurta, arba sukurta tokia, kurios jūs nepažįstate.

Ten, kur jūs atsidūrėte, visa ateitis klostysis visiškai kitaip. Ir šioje naujoje ateityje gali būti taip, kad jūs net negimsite. Jūs tiesiog atsirasite tuo momentu, kai sugrįšite iš savo kelionės į praeitį. Jūs būsite svečias iš kitos Visatos.

Kol kas mes pilnai nesuprantame mus supančios realybės. Mes nežinome, ar mūsų stebima visata su savo kvantinės mechanikos taisyklėmis yra vienintelė tokia, ar egzistuoja daug kitų paralelinių visatų. Teorijų yra daug. Mes nežinome, ar mūsų visata yra deterministinė. Kvantinė fizika tvirtai teigia, kad tokia nėra, nes gali būti plyšelių. Mes nežinome, ar praeitis yra visiškai nekintanti, ar kintanti.

Kelionės atgal laike galimos pagal matematikos dėsnius. Tačiau ar galimos fiziškai? To niekas nežino.